TransInfo

Lietuva ir kitos šalys nori užginčyti sprendimą dėl „Mobilumo paketo“

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Perbalsuoto „Mobilumo paketo“ formą kritikuoja ne tik patys verslininkai ir vežėjų sąjungos, bet ir valdžios. Taip vadinamos periferinė ES šalys praneša apie bendrą „Mobilumo paketo“ užginčijimą.

Daugelis šalių, kurioms „Mobilumo paketo“ nuostatos kelia rimtą grėsmę, jau išreiškę nuomonę šiuo klausimu. „Naujosios“ Europos vyriausybės tvirtai skelbia kovą su „įstatymais, kurie kenkia mūsų šalių interesams“. Tarp jų – ir Lietuva, kuri „visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis“ ketina ginti šalies vežėjų interesus.

“Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – pranešime žiniasklaidai teigė Saulius Skvernelis.

Ministro pirmininko sprendimą palaikė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad Lietuvos netenkinta “Mobilumo pakete” numatytas privalomas vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas aštuonias savaitės. 

“Vyriausybės iniciatyvą kvestionuoti šitą sprendimą aš palaikau ir manau, kad Lietuva kaip ir kitos Rytų Europos valstybės turi teisę ginti savo interesus iki galo. Didžiųjų valstybių interesai nusvėrė ir nelygioje konkurencinėje padėtyje atsiduria periferijoje, Europos Sąjungos teritorijos pakraščiuose esančios valstybės. Aštuonių savaičių terminas, nors ir ilgesnis negu buvo numatyta anksčiau, vis dar yra nepriimtinas dviem požiūriais. Pirma tai yra visiškai nereikalingas sunkvežimių varinėjimas Europos Sąjungos teritorijoje, antra tai yra teršiantis gamtą veiksnys, niekaip nesuderinamas su ekonomikos žalinimo ambicijomis“, – pasakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Viceministras Gytis Mažeika taip pat pakomentavo kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl „Mobilumo paketo“.

“Ne visi “Mobilumo paketo” reikalavimai įsigalioja vienu metu, o reikalavimas dėl vilkikų grąžinimo bus pradėtas taikyti tik po 18 mėnesių. Per šį laiką pati Europos Komisija turi atlikti poveikio vertinimą. Mes labai rimtai kalbamės su mūsų partneriais Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Maltoje ir kitomis šalimis  apie tai, kad šią nuostatą turbūt bandysime ginčyti Europos Teisingumo Teisme. Negaliu pasakyti kada susitarimas bus galutinis, bet yra noras turėti kuo daugiau tų valstybių, kurios eitų į teismą. Šį rudenį tas vienaip ar kitaip turėtų būti realizuotas. Po termino jau padaryti nebebūtų įmanoma  – pabrėžė Gytis Mažeika.

Viceministro teigimu, nuostata dėl privalomo vilkikų grąžinimo prieštarauja Europos žaliojo kurso tikslams, nes dėl jos įgyvendinimo didės tarša keliuose ir tai trukdys kovoti su klimato kaita. „Dėl vilkikų grąžinimo, manau, tikrai byla bus, nes tai yra problema visai Europos Sąjungai. Matome, kad tie vilkikai važiuos per visą Europą, juos reikės pirmyn atgal varinėti, bus tarša papildoma. Mes turime įpareigojimus mažinti anglies dvideginio  emisijas, tai kažkaip akivaizdus neatitikimas, kaip vykdoma europinė politika“, – aiškino viceministras.

Savo nepasitenkinimą pareiškė taip pat susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, kuris įtikiko, kad Susisiekimo ministerija imasi “priemonių, siekdama užtikrinti sklandų Lietuvos vežėjų darbą”. Tarp svarstomų priemonių – bendras su kitomis šalimis ieškinys Europos Teisingumo Teismui.

“Nesėdėsime sudėję rankas, toliau ginsime Lietuvos interesus ir sieksime ribojančių, diskriminacinių ir neproporcingų nuostatų panaikinimo. Kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Kipru ir Malta deriname veiksmus tarpusavyje dėl ieškinio Europos Teisingumo Teismui, ginčijant konkrečius priimto paketo punktus”, – pasakė ministras.

Bendra kova prieš „Mobilumo paketą“

Vakar kitos šalys taip pat užsiminė apie galimybę imtis tokių priemonių.

„Lenkija atlieka konkrečių, tiek esminių, tiek procedūrinių sąlygų, kurios gali būti skundžiamos ES Teisingumo Teismui, analizę. Negalime sutikti, kad būtų priimti sprendimai, prieštaraujantys Sutartyje įtvirtintoms laisvėms“, – teigė Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas (Andrzej Adamczyk).

Lenkijos pokalbiai rodo, kad kitos šalys taip pat ketina ginčyti prieštaringai vertinamas nuostatas, kurios, pasak Andžejaus Adamčiko, „nesuderinamos su laisve teikti paslaugas, ES bendrąja rinka ir ES klimato politika“.

Europarlamentarė iš Rumunijos Klotildė Armand (Clotilde Armand) taip pat viešai paragino imtis tokių veiksmų. Praėjusių metų pabaigoje Bulgarija svarstė galimybę atsisakyti bent kelių „Mobilumo paketo“ nuostatų. Tuo metu europarlamentaras Peteris Witanovas (Peter Witanow) paskelbė, kad jo šalis tikriausiai paprašys ESTT išbraukti įrašą dėl privalomo sunkvežimio grąžinimo į registracijos šalį.

Paantraštės