Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per pastaruosius metus padvigubėjo ir šiuo metu artėja link 2 proc. visų dirbančiųjų mūsų šalyje. Pagal profesijas išsiskiria sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, o dirbančiųjų iš užsienio pajamos šiek tiek nusileidžia šalies darbuotojų pajamų vidurkiams.
„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 24,6 tūkstančio darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie dirbo nuolatinį darbą ar pagal terminuotą darbo sutartį, ir už juos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Palyginti, 2018 m. antrąjį ketvirtį tokių darbuotojų buvo 14,1 tūkstančių, o 2017 m. trečiąjį ketvirtį – beveik 10 tūkstančių.
Dirbančiųjų užsieniečių iš trečiųjų šalių dalis, palyginti su visais dirbančiaisiais, 2017 metų trečiąjį ketvirtį siekė 0,8 proc. o šių metų antrąjį ketvirtį – jau 1,8 proc.
„Finansų ministerija prognozuoja, jog kitąmet dirbančiųjų skaičius didės 0,1 proc. Už šiuos darbuotojus mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai prisideda socialinio draudimo sistemos tvarumo bei leidžia šiek tiek optimistiškiau prognozuoti šalies darbo užmokesčio fondo augimą“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Užsienio vairuotojų darbo sąlygos Lietuvoje
Daugiausiai įdarbintų užsieniečių, tarp kitko, sunkvežimių vairuotojai. Tai viena paklausiausių profesijų šalyje. Be vairuotojų Lietuvoje įsidarbino virėjai, lengvųjų ir taksi automobilių vairuotojai, statybininkai, suvirintojai, įstaigų ir organizacijų vadovai. Šios profesijos patenka į 30 daugiausiai atstovų šalyje turinčių profesijų sąrašą.
Beveik 17 tūkst. visų darbuotojų iš užsienio nuolat arba pagal terminuotas darbo sutartis dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais. Daugelio Lietuvoje dirbančių užsieniečių pajamos svyruoja nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio ir šiek tiek atsilieka nuo vietinių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio.
Palyginti, užsieniečių sunkvežimių vairuotojų, dirbusių visą mėnesį pagal neterminuotas darbo sutartis, vidutinės draudžiamosios pajamos Lietuvoje birželio mėnesį siekė 767 Eur, o visų šios profesijos apdraustųjų Lietuvoje be užsieniečių – 846 Eur neatskaičius mokesčių.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas
Lietuvoje daugėjant iš užsienio čia dirbti atvykstančių žmonių nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo pakeistas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, pagal kurį užsieniečius įdarbinantys darbdaviai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) turės pateikti duomenis apie įdarbinamą žmogų, darbo sutarties pobūdį, komandiruotę bei kitą informaciją, kurią „Sodra“ perduos Valstybinei darbo inspekcijai bei Užimtumo tarnybai.
„Akivaizdu, kad darbuotojų iš užsienio daugėja, auga ir poreikis užtikrinti vienodas socialines garantijas iš užsienio į Lietuvą atvykusiems darbuotojams, analizuoti darbo rinkos pokyčius ir kartu palengvinti administravimo naštą darbdaviams, – sako J. Varanauskienė.
Dėl to susitarė ir informacija nuo šiol dalinsis trys institucijos – „Sodra“, Užimtumo tarnyba, ir Valstybinė darbo inspekcija, o darbdaviai ją teiks naudodamiesi jau įprasta „Sodros“ elektronine draudėjų aptarnavimo sistema.
Teikti tokią informaciją reikia nuo lapkričio 4 dienos. Taip pat iki gruodžio 15 d. reikės pateikti duomenis apie užsieniečius, įdarbintus nuo rugsėjo 1 d iki lapkričio 3 d.
Sodra/Trans.INFO nuotr.