TransInfo

„Brexitas“ – kas dabar? Ekspertas aiškina, į ką atkreipti dėmesį sudarant sutartis su Didžiosios Britanijos rangovais

Vidutinis skaitymo laikas 7 minutės
|

6.02.2020

Sausio 31 d. Didžioji Britanija oficialiai paliko Europos Sąjungą. Žinoma, po „Brexito“ bus pereinamasis laikotarpis, kuris, tikimasi, truks (kaip šiuo metu skelbiama) iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir kuriame bus taikomos panašios kaip ir dabar taisyklės. Teisiniu požiūriu sausio mėn. pabaigoje Didžioji Britanija nustojo būti ES nare.

Todėl laukiant pereinamojo laikotarpio pabaigos verta pagalvoti, kaip susitarti dėl prekybos sutarčių su rangovais iš Didžiosios Britanijos. Į ką turėtume atsižvelgti visų pirma?

1. Sutarčiai taikoma teisė

Palikdama Sąjungą, Didžioji Britanija išlaikė didžiąją dalį iki šiol galiojusių ES reglamentų, kurie po „Brexito“ taps šalies teise. Taip bus, pagal 2018 m. birželio 26 d. „European Union (Withdrawal) Act”, taip pat pagal Reglamentą (EB) Nr. 593/2008 „Roma I“, kuris nustato tarptautiniams susitarimams taikytiną teisę.

Tuo pačiu bus išsaugotas sutarčiai taikytinos teisės šalių pasirinkimo laisvės principas, išreikštas Reglamento 3 straipsnyje, taip pat 4–8 straipsniuose išdėstytos taikytinos teisės nustatymo taisyklės, kai šalys nepasirenka teisės arba apriboja teisės pasirinkimą tam tikroms sutarčių rūšims.

2. Ginčų nagrinėjimo būdas

Šalių teismo, kompetentingo spręsti ginčus, pasirinkimo klausimai ir užsienio teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje yra reglamentuojamas ES reglamento Nr. 1215/2012 „Briuselis I bis“ nuostatomis.

Pagal susitarimą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, dėl kurio galiausiai derėjosi ir kurį pasirašė ministras pirmininkas Johnsonas, reglamentas „Briuselis I bis“ bus taikomas ES teismų priimtiems sprendimams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Po šios datos galiojančios taisyklės dar nėra aiškios ir priklausys nuo derybų dėl susitarimo, reglamentuojančio būsimus Bendrijos ir Didžiosios Britanijos santykius, rezultatų. Taigi, sudarant sutartį su rangovu iš Didžiosios Britanijos, kuri trunka ilgiau nei iki šios datos, gali būti svarstoma galimybė bet kokius ginčus perduoti arbitražui – nes Didžioji Britanija yra, ir, žinoma, taip pat liks po „Brexito“,  1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo šalimi, kas iš esmės supaprastina tokių sprendimų vykdymą.

3. Sutarties taikymo sritis – prieiga prie rinkos

Kitas klausimas, kurį reikia absoliučiai apsvarstyti, yra tai, ar sutarties vykdymas grindžiamas keturiomis ES bendrosios rinkos laisvėmis: laisvu kapitalo, paslaugų, prekių ar asmenų judėjimu?

Kaip žinome iš viešai skelbiamų pranešimų, Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Sąjungos tikrai apribos laisvą asmenų judėjimą. Vienas iš „Brexito“ tikslų buvo gi imigracijos į Didžiąją Britaniją apribojimas. Tačiau iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., Didžioji Britanija, oficialiai nebebūdama ES nare, liks bendrosios rinkos ir muitų sąjungos nare, taigi ir toliau bus taikomos keturios laisvės.

Lieka klausimas, kas bus po pereinamojo laikotarpio ir kokie apribojimai bus įvesti. Tai priklauso nuo derybų dėl būsimo Didžiosios Britanijos ir ES susitarimo.

4. Su sutarties įgyvendinimu susijusios išlaidos

Dėl pereinamojo laikotarpio ir besitęsiančios Didžiosios Britanijos narystės bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje, kol kas „Brexitas“ neturėtų žymiai padidinti sutarties vykdymo išlaidų, atsirandančių dėl, pvz., muito mokesčių, būtinybės gauti papildomų leidimų ir pan. Nepaisant to, verta numatyti galimybes sutartyje, jei padidėtų esamos išlaidos arba atsirastų naujos, pateikiant atitinkamą valorizacijos sąlygą.

5. Apmokėjimo sąlygos

„Brexito“ saga tai yra taip pat nuolatinių svaro kurso svyravimų istorija. Nereikėtų tikėtis, kad šie svyravimai greitai nustos, juo labiau, kad greičiausiai laukia mūsų dar vieni teigiamų/neigiamų pranešimų amerikietiški kalneliai susiję su Didžiosios Britanijos ir ES bendradarbiavimo derybomis pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Į šią riziką verta atsižvelgti nustatant mokėjimo sąlygas ir, jei įmanoma, nustatyti mokėjimą ta valiuta, kurios kursas yra stabilesnis.

6. Asmens duomenys

Atsižvelgiant į tai, kad nuo „Brexito“ datos, Didžioji Britanija nustojo būti ES nare ir oficialiai tapo „trečiąja šalimi“, kaip apibrėžta BDAR, pasitraukimo susitarime yra atitinkamos taisyklės dėl asmens duomenų apsaugos.

Pagal šio susitarimo 71 straipsnį BDAR taikoma ES piliečių asmens duomenims, tvarkomiems Didžiojoje Britanijoje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Didžioji Britanija yra įsipareigojusi užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. 

Iki tol Europos Komisija taip pat turėtų priimti sprendimą dėl Jungtinės Karalystės, kad trečioji šalis užtikrintų tinkamą duomenų apsaugos lygį pagal BDAR 3 įstatymo 45 straipsnį. Jei tokio sprendimo nebus, asmens duomenų perdavimas Didžiajai Britanijai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus smarkiai apsunkintas ir jis turės atitikti BDAR 46 straipsnyje nustatytas sąlygas.

7. Nenugalimos jėgos bei „hardship“ išlyga

Anglijos teisėje skolininko atleidimas nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, kurių jis negalėjo kontroliuoti ir kurių negalėjo numatyti („force majeure“), yra labai ribotas. Tai reglamentuoja vadinamoji „frustration“ doktrina, pagal kurią išimtiniais atvejais skolininkas gali būti atleistas nuo pareigos vykdyti savo prievolę, jei dėl nenumatyto įvykio jis nesugebės įvykdyti sutarties arba tas įvykis drastiškai pakeis sutarties sudarymo priežastis.

Taigi „frustration“ yra suprantama tik kaip įvykis, kuris griauna patį sutarties sudarymo tikslą ir padaro jos vykdymą neįmanomu ar neteisėtu. Ši doktrina yra aiškinama labai siaurai – net jei dėl nenumatyto įvykio pvz., labai padidėja skolininko išlaidos, tai neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti sutartį (1956 m. byla „Davis Contractors Ltd“ prieš „Fareham UDC“).

Todėl, atsižvelgiant į didelį tolesnio „Brexit“ proceso nenuspėjamumą ir derybų dėl Didžiosios Britanijos ir ES bendradarbiavimo susitarimo pažangą, verta apsisaugoti nuo tam tikrų įvykių, kurių tikimybės negalime numatyti. Pavyzdžiui tokia situacija, kai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos derybos dėl bendradarbiavimo susitarimo nebus baigtos ir pagal premjero Johnsono grasinimą, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Jungtinė Karalystė pradės prekiauti su ES remiantis PPO taisyklėmis.

Panašiai verta į sutartį įtraukti ir tinklaraštyje jau aprašytą apsunkinimų išlygą („hardship”) – t. y., užtikrinti galimybę iš naujo derėtis arba pasitraukti iš sutarties, jei dėl esminių sutarties vykdymo aplinkybių pasikeitimo vienos iš šalių paslaugų teikimas sukeltų per didelių sunkumų arba grasintų dideliais nuostoliais.

8. Sutarties galiojimo laikas ir sutarties nutraukimas

Atsižvelgiant į visus, susijusius su „Brexitu“, neaiškumus, taip pat verta pagalvoti apie tinkamą sutarties galiojimo laikotarpio apibrėžimą (trumpesnės sutartys ar etapai?) bei numatyti lanksčias sutarties nutraukimo taisykles. Esant nepalankioms politinės situacijos pokyčiams ir žymiai padidėjus sutarties vykdymo kaštams, kartais gali būti paprasčiau nutraukti sutartį, nei įsitraukti į sudėtingus ginčus dėl aplinkybių, pateisinančių nenugalimos jėgos ar apsunkinimų išlygų taikymą.

Pritaikykite prekybos sutartis prie naujų sąlygų

Kaip matome, nors teoriškai „Brexitas“ jau įgyvendinamas, jo teisiniai padariniai ir su tuo susijęs neaiškumas išliks dar ilgai. Verslas labiausiai nemėgsta neapibrėžtumo, tačiau kadangi britų visuomenė referendume nusprendė taikyti daugelio metų netikrumo laikotarpį visiems verslo ryšiams su Didžiąja Britanija, o demokratiškai išrinkta vyriausybė patvirtino ir įgyvendino šį sprendimą, nelieka nieko kito, kaip prie to prisitaikyti, taip pat ir sudarant naujas sutartis . Bus brangiau, ne taip efektyviai ir nenuspėjamai – bumpy road ahead!

Pixabay/TheDigitalArtist nuotr.

Paantraštės