“Nieko nepaleisime”, – portalui „Wirtualna Polska” sakė Elko apskrities ūkininkas Karolis Pieczynskis, pasienio su Lietuva blokados koordinatorius.
Šį penktadienį (kovo 1 dieną, 11 val. Lietuvos laiku) traktoriai užkimš Budzisko (Kalvarijos) sienos kirtimo punktą. Akcijos organizatoriai praneša, kad protestas truks savaitę. Gali būti, kad prie jo prisijungs ir Lietuvos ūkininkai.
“Mes blokujame reiškinį, kurį vadiname grūdų karusele”, – paaiškino K. Pieczynskis.
Remiantis ūkininkų išvadomis (padarytomis, be kita ko, remiantis jų gautomis sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais), šis mechanizmas veikia sekančiai:
“Ukrainietiški grūdai į Lubelsko arba Podkarpatės vaivadijas įvežami tranzitu per mūsų šalį (Lenkiją – red.). Tai leidžiama, nepaisant embargo. Tada sunkvežimis vyksta į Lietuvą. Kirtus Lenkijos ir Lietuvos sieną, Lenkijos tarnybos nustoja sekti šį transportą. Tada automobilis su grūdais grįžta prie sienos ir pakeičia dokumentus. Krovinys tampa Bendrijos preke, kurią galiam laisvai įvežti į šalį”, – patikslino ūkininkas.
Jis pridūrė, kad taip apeinamas embargas, kurį Lenkija rugsėjo 15 d. įvedė grūdų importui iš Ukrainos.
Grūdų karuselė
Akcijoje dalyvaus ūkininkai iš Varmijos Mozūrų ir Palenkės vaivadijų. Ūkininkų teigimu, Būtent juos labiausiai paveikė „grūdų karuselės” veikimas. 2023 m. jie negalėjo parduoti savo derliaus už juos tenkinančią kainą. Tuo tarpu prekės iš Ukrainos pateko į regiono rinką. Reiškinio mastas siekė nuo sienos su Lietuva iki Kentšyno (Varmijos Mozūrų vaivadija) ir Ostrolenkos (Mazovijos vaivadija).
Kokių yra įrodymų, kad grūdų karuselė galėjo veikti? Ūkininkai sekė sąskaitų faktūrų ir dokumentų, parodytų judėjimo “Oszukana Wieś” („Apgautas kaimas”) aktyvistams, pėdsakais. Ukrainiečių vairuotojai aiškino, kad veža grūdus į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Ūkininkai cituoja pokalbius su vairuotojais, kurie sakydavo, kad jie visai nevažiuoja tokiu ilgu maršrutu, o nuvažiuoja tik netoli sienos.
Muitinės pareigūnams išjungus elektroninę SENT sekimo sistemą, sunkvežimis grįždavo atgal į Lenkiją. Krovinys turėjo būti skirtas gavėjams šiaurės rytų Lenkijoje – grūdų supirkėjams arba pašarų gamintojams.
Sienų blokada jau ne tik rytuose
Lenkijos ūkininkai planuoja blokuoti kelius prie Svecko sienos kirtimo punkto Lenkijos ir Vokietijos sienoje. Paskelbta protesto akcija tęsis beveik mėnesį, iki kovo 20 d.
Slubicų savivaldybės visuomenės informavimo biuletenyje skelbiama, kad ūkininkų suvažiavimas prasidės vasario 25 d., sekmadienį, 14 val. Lietuvos laiku. Protestuotojai planuoja blokuoti:
- kelių sankryžą, jungianti kelią Slubicės-Zielona Gura (kelias Nr. 29) su keliu Poznanė-Berlynas (kelias E-30),
- kelią nuo minėtos sankryžos iki Svecko pasienio perėjos abiem kryptimis (visos E-30 eismo juostos).
Primename, ūkininkai protestuoja prieš žemės ūkio prekių antplūdį iš Ukrainos, ES Žaliojo kurso politiką, cheminių medžiagų pašalinimą iš žemės ūkio ir „ekologinį terorizmą“.
Tai reiškia, kad beveik keturias savaites nebus galima įvažiuoti į Slubicų miestą ir išvažiuoti iš jo 29-uoju keliu. Dėl to neabejotinai padidės transporto srautas į Vokietiją ir iš jos per Slubicuose esantį pasienio tiltą. Kita vertus, jei A2 greitkelis į Vokietiją ir iš jos bus užblokuotas, sunkvežimiai bus priversti naudotis kitais sienos perėjimo punktais – Kolbaskove arba Gubine.
Ūkininkų streikas Varšuvoje
Vakar ūkininkai surengė naujus protestus naujose vietose. Nuo 11 val. vyko akcija prie Pyrzowice oro uosto netoli Katovicų. Protestuotojai blokavo privažiavimo kelius nuo žiedinės sankryžos prie 78-ojo valstybinės reikšmės kelio ir S1 maršruto iki žiedinės sankryžos su Pilsudskio gatve.
Primename, pasak organizatorių, A2 greitkelio blokada priešais Vokietijos sieną prasidės sekmadienį ir turėtų trukti iki kovo 20 d.
Streiko kulminacija – Žvaigždžių žygis į Varšuvą – planuojama 2024 m. vasario 27 d. Šį kartą jie pasirodys be žemės ūkio technikos, tačiau neatmetama galimybė, kad jų bus ir vėlesniuose streiko etapuose.
Eitynės prasidės 12.00 val. Lietuvos laiku prie Kultūros ir mokslo rūmų. Iš ten ūkininkai žygiuos ties Ministro Pirmininko kanceliarijos.
Lenkijos vyriausybės reakcija
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas vakar paskelbė, kad vyriausybė imsis veiksmų, kad Lenkijos ir Ukrainos pasienyje būtų užtikrintas visas karinio transporto ir humanitarinės pagalbos pajėgumas.
Vyriausybė pabrėžia, kad Lenkija nuo pat pradžių buvo aktyvi teikiant pagalbą Ukrainai ir kad lenkai parodė nepaprastą solidarumą savo rytinei kaimynei. Valdžios institucijos “supranta Lenkijos ūkininkų poreikius šioje sudėtingoje situacijoje”, tačiau ministras pirmininkas taip pat griežtai pasmerkė elgesį, kuriuo remiama Vladimiro Putino politika ir Rusijos agresija. Todėl šalies vyriausybė nori užtikrinti visišką Lenkijos ir Ukrainos sienos pralaidumą kariniam transportui ir humanitarinei pagalbai.
“Siekdami 100 proc. garantuoti, kad karinė pagalba, įranga, amunicija, humanitarinė ir medicininė pagalba pasieks Ukrainos pusę be jokio vėlavimo, į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašą įtrauksime sienos su Ukraina kirtimo punktus ir tam tikrus kelių bei geležinkelių ruožus”, – pasakė D. Tuskas.
❗ Spotkanie polskiego i ukraińskiego rządu zaplanowane na 28 marca w Warszawie, podczas którego będziemy pracować nad rozwiązaniami kluczowych problemów w naszych relacjach dwustronnych – Premier @DonaldTusk. pic.twitter.com/EDpCZ78adj
— Kancelaria Premiera (@PremierRP) February 22, 2024
Nepriklausoma individualių ūkininkų profesinė sąjunga „Solidarumas” griežtai prieštarauja Lenkijos vyriausybės ministro pirmininko D. Tusko pareiškime išdėstytiems teiginiams ir atmeta bet kokią informaciją, kad ūkininkai savo protestu prie Lenkijos sienos su Ukraina trukdė pravažiuoti kariniam ir humanitariniam transportui.
“Tvirtai pareiškiame, kad humanitarinė pagalba, karinė pagalba ir ADR (pavojingi kroviniai – red.) tipo transporto priemonės reguliariai ir be eilės gali pravažiuoti pro visas blokadas, ir mums nėra žinoma apie tokius atvejus, kad toks transportas būtų blokuojamas”, – pareiškė organizacija.
Premierze @donaldtusk ta decyzja o wciągniecie przejść granicznych drog i torów kolejowych w infrastrukturę krytyczną jest BŁĘDEM! Nie ma na to naszej zgody!
Rolnicy przyjeżdżajcie w sobotę na granicę! Nie schodzimy z granicy i wzywamy wszystkich na granicę! pic.twitter.com/HxIZ2FYmBa
— Podkarpacka Oszukana Wieś (@oszukana_wies) February 22, 2024
Briuselis reaguoja į protestus
Tuo tarpu Europos Komisija parengė priemonių, kuriomis siekiama sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą, sąrašą.
Briuselis siūlo supaprastinti kai kuriuos reikalavimus, kurių turi laikytis ES ūkininkai. Pagrindinių standartų, vadinamų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartais (GAAB), kurių turi laikytis visi ūkininkai, norintys gauti paramą pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), rinkinys tam tikromis aplinkybėmis pasirodė esąs sunkiai įgyvendinamas, rašoma Europos Komisijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
Komisija jau ėmėsi veiksmų ir 2024 m. suteikė išimtį, leidžiančią 2024 m. iš dalies netaikyti tam tikrų taisyklių (vadinamųjų 8 GAAB).
Komisija taip pat pasiūlė patikslinti išskirtinių aplinkybių sąvokų taikymą. Pagal šią teisinę sąvoką ūkininkams, kurie negali įvykdyti visų BŽŪP reikalavimų dėl išskirtinių ir nenumatytų, nuo jų nepriklausančių įvykių (pavyzdžiui, didelių sausrų ar potvynių), baudos netaikomos.
Panašūs protestai vyksta visoje Europoje. Ūkininkai išėjo į gatves Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Nyderlanduose, Latvijoje ir Lietuvoje. Europos ūkininkai smarkiai nukentėjo dėl mažėjančių produktų kainų pasaulinėje rinkoje, palyginti su didėjančiomis gamybos sąnaudomis Europoje.
Graikijos ūkininkai reikalauja finansinės pagalbos šalinant žalą, padarytą dėl šalį ištikusių stichinių nelaimių, įskaitant praėjusių metų gaisrus ir potvynius. Tuo tarpu Vokietijoje pagrindinė protesto priežastis – subsidijų degalams mažinimas.
