Stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per minimus Lavoriškių ir Raigardo pasienio su Baltarusija kontrolės punktus antradienį pasiūlė Nacionalinio saugumo komisija. Komisija taip pat siūlo palaipsniui mažinti reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių.
Agnė Bilotaitė/BNS nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad sienos uždarymas leistų nukreipti tarnybų pajėgumus efektyvesniam tarptautinių sankcijų užtikrinimui, kontrabandos kontrolei, atvykstančių asmenų patikrai.
„Tai reiškia, kad uždarydami šituos pasienio kontrolės punktus, mes savo pajėgumus galėsime nukreipti ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos sankcijos, kad būtų detaliai tikrinami kroviniai, vykdomi atidūs vykstančių asmenų patikrinimai, ir kontrabandos atvejų“, – sakė ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, srautų mažinimas padės sumažinti grėsmes, kylančias Lietuvos nacionaliniam saugumui dėl asmenų keliavimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Jos teigimu, prognozuojama, kad Lavoriškių punkto uždarymas keliaujančiųjų srautą sumažins 14 proc., o Raigardo – 18 procentų.
Ministrė taip pat teigė, kad institucijos susiduria su kontrabanda susijusiais iššūkiais Raigardo pasienio kontrolės punkte.
„Ne visada ten įranga veikia ir matome, kad sulaikytų kontrabandos kiekių skaičiai auga, nes vertė išaugo. Tarkime, 2022 metais buvo apie 6 mln. eurų, o 2023 metais 17 mln. eurų kontrabandos kiekio vertė sulaikoma“, – teigė A. Bilotaitė.
Anot jos, Lavoriškių kontrolės punktą kertantys Baltarusijos piliečiai 80 proc. atvejų vyksta į Lenkiją apsipirkti, o dėl to Lietuvos institucijoms tenka didelė biurokratinė administracinė našta.
Nukentės nedidelės lietuviškos įmonės?
TTLA vadovas Povilas Drižas sako, kad Lavoriškių ir Raigardo punktų uždarymas paveiktų tik nedidelę dalį įmonių, kurios vis dar veža krovinius per Baltarusiją.
„Poveikis, kad jis bus dar toms įmonėms, kurios ten dar važiuoja ir kurioms tie postai reikalingi, bet apskritai, kalbant apie transporto sektorių, tai poveikio mes nematome ir turbūt labai didelio neigiamo nebus, nes absoliuti dauguma – 93-94 procentai Lietuvos verslo dirba su Europos Sąjunga“, – teigė P. Drižas.
Aljanso vadovas sako, jog tranzitu per Baltarusiją prekes vežančių Lietuvos įmonių gali būti iki kelių šimtų.
„Nuo pat karo pradžios Lietuvos vežėjų veikla link Rytų, tranzitu per Baltarusijos ir Rusijos pasienį mažėja, turbūt yra iki kelių šimtų įmonių, kurios važiuoja per tą pasienį, nes dauguma, kurios vykdo prekybą su Centrine Azija, važiuoja per tą vidurinį koridorių, kerta Kaspijos ir Juodąją jūrą išvengiant Rusijos ir Baltarusijos tranzito“, – aiškino P. Drižas.
„Linavos” nuotr.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigė, kad labiausiai nukentės lietuviškos, nedidelės pervežimo įmonės, kurioms vis dar nepavyko perkelti veiklos į Europos Sąjungą.
„Ta nedidelė dalis įmonių pasiliko Rytų rinkoje, nes jų automobiliai neatitinka taršumo reikalavimų, o naujas transporto priemones įsigyti kainuoja daug. Didžioji dalis Lietuvos transporto įmonių persiorientavo į Vakarus, tačiau reikėtų pagalvoti, kaip galima tai nedidelei daliai, kuriai to padaryti dar nepavyko, padėti. Galbūt valstybė galėtų padėti įsigyti geresnę ir naujesnę techniką, kuri pilnai atitiktų taršumo reikalavimus”, – teigė Z. Buivydas.
Anot jo, didelė dalis bendrovių gabenančių prekes per Baltarusiją yra iš kitų ES šalių. Bet kokiu atveju, vilkikai bus tik priversti ilgiau laukti pasienyje.
„Reikia turėti omenyje, kad dauguma transporto įmonių prekių vežimo nenutrauks. Nepriklausomai nuo to, kurios šalies tai transporto įmonės vilkikas, ansktesnė praktika aiškiai parodė, kad dėl uždarytų kontrolės punktų visada prailgsta krovinių pervežimas, kadangi didėja eilės ir apkrova likusiems kontrolės punktams. Tai, galimai, nutiks ir dabar“, – teigė Z. Buivydas.
Sprendimą dėl pasienio kontrolės punktų uždarymo turi priimti Vyriausybė. Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.
Šaltinis: „Linava”, BNS