Europos sunkvežimių pardavimų rinka smuko. Didžiausią nuosmukį patyrė Lietuva

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2024 m. pirmąjį ketvirtį Europos Sąjungoje buvo įregistruota 85 200 naujų sunkvežimių, kurių masė viršija 3,5 tonas, t. y. 4 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį. Tai lėmė pardavimai sunkiasvorių transporto priemonių virš 16 tonų segmente (5,4 proc. sumažėjimas), nes transporto priemonių nuo 3,5 iki 16 tonų pardavimai išaugo 5 proc.

Sunkvežimių pardavimų sumažėjimas

Vokietijos sunkiasvorių transporto priemonių rinka pirmąjį ketvirtį smuko 2,2 proc. (23 500 naujų registracijų), Prancūzijos – 0,3 proc. (12 200 registracijų), o Lenkijos – net 16 proc. Didžiausias nuosmukis užfiksuotas Latvijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 48,2 proc. ir 55,9 proc.

Tuo tarpu Ispanijoje ir Italijoje buvo užfiksuotas žymus padidėjimas. Ispanijoje – 15,7 proc. (8 000 registracijų), o Italijoje – 6,6 proc. (7 83 000 registracijų). Pagal įregistruotų automobilių skaičių akivaizdžiai pirmavo Graikija. Šioje šalyje užfiksuotas 105,3 proc. rinkos augimas. Kroatijoje taip pat užfiksuotas geras rezultatas (13,8 proc. augimas).

Sunkvežimių, kurių masė viršija 3,5 tonos, registracija 2024 m. I ketv.

Toks sunkvežimių registracijų skaičiaus sumažėjimas Lietuvoje fiksuojamas pirmąkart nuo 2019 metų trečiojo ketvirčio, kuomet naujų transporto priemonių rinka smuko trečdaliu.

„Tuomet verslo lūkesčius temdė Mobilumo paketo laukiami rinkos apribojimai – Lietuvos įmones diskriminuojantys ir konkurencingumą mažinantys reikalavimai, taip pat sugriežtintos skolinimosi sąlygos transporto įmonėms. Verslui prisitaikius prie pokyčių – rinka grįžo į įprastas vėžes“, – sako Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

Pristatymo sunkvežimių rinkos augimas

Naujų furgonų (transporto priemonių, sveriančių mažiau nei 3,5 tonos) registracijų Europoje per šį laikotarpį išaugo 12,6 proc. iki beveik 400 000. Pagal parduotų transporto priemonių skaičių pirmauja Italija, kurioje krovininių mikroautobusų pardavimai išaugo 19,4 proc. Toliau rikiuojasi Vokietija (12,7 proc.), Ispanija (10,9 proc.) ir Prancūzija (8,7 proc.).

Tačiau Lietuva (neskaitant Kipro) gali pasigirti didžiausiu transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė iki 3,5 tonos, pardavimų augimu. Mūsųšalyje naujai įregistruotų šių automobilių skaičius padidėjo 55,2 proc. Geras augimas taip pat užfiksuotas Kroatijoje ir Bulgarijoje (atitinkamai 47,1 proc. ir 43,1 proc.) bei Slovakijoje (39,4 proc.).

Iš 27 ES valstybių narių tik keliose sumažėjo registruotų furgonų skaičius. Tai Suomija, Vengrija, Liuksemburgas, Malta ir Rumunija.

Transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė iki 3,5 tonos, registracija 2024 m. I ketv.

Parduodama mažiau dyzelinių variklių

Transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos, segmente ir toliau dominuoja dyzeliniai varikliai. Jie sudaro 95,5 proc. visų naujai įregistruotų transporto priemonių. Tačiau, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šių sunkvežimių pardavimai sumažėjo 4,5 proc.

Elektrinių sunkvežimių pardavimai išaugo 29,5 proc. ir užėmė beveik 2 proc. rinkos dalį. Šio augimo lyderė buvo Vokietija, kuriai teko 56 proc. elektrinių sunkvežimių pardavimų Europos Sąjungoje.

Didžiausiu elektrinių sunkvežimių pardavimų augimu gali pasigirti austrai (625 proc.) ir italai (408 proc.). Tokios rinkos kaip Vengrija (200 proc.) ir Suomija (150 proc.) taip pat atsidūrė ant podiumo.

Rinka laukia atsigavimo?

TTLA atvstovo teigimu, jeigu, kaip tikimasi, Europos ekonomika sugrįš į augimo kelią, gerės skolinimosi sąlygos ir bus palanki darbo rinkos dinamika – verslas bus pasiruošęs didinti investicijas.

„Lietuvos transporto ir logistikos verslas kasmet didina investicijas į tvarumą, kurias atliepia ES griežtėjantys ekologijos reikalavimai ir auganti konkurencija dėl tarptautinių krovinių pervežimo“, – pažymi P. Drižas.

TTLA skaičiavimais, šalies transporto įmonės į naujų vilkikų parko atnaujinimą pernai investavo per 1 mlrd. Eur. Pagal šių investicijų dalį, tenkančią gyventojų skaičiui, Lietuva neturėjo lygių visoje ES – vienam šalies gyventojui per metus teko 407 Eur investicijų. Pavyzdžiui, atitinkamai Latvijoje šis rodiklis siekė – 105 Eur, Lenkijoje – 95 Eur, o arčiausiai Lietuvos pagal šį reitingą esančiame Liuksemburge – 286 Eur.