Norvegijos vežėjų asociacija (NLF) informavo, kad turi įrodymų, kad Lietuvos vežėjas „Girteka Logistics“ nuo praėjusių metų pradžios atliko mažiausiai 20 neteisėtų kabotažo pervežimų. NFL teigia, kad tariami neteisėto kabotažo atvejai yra susiję su ranka rašytais važtaraščiais ir sunkvežimių bei puspriekabių pakeitimais.
NLF tvirtina, kad ranka surašyti važtaraščiai kelia didelių abejonių. Asociacija mano, kad pagrindinė tokio tipo dokumentų problema yra tokia, kad tokiuose dokumentuose gali būti daromi pakeitimai pvz., keičiami transporto priemonės valstybiniai numeriai ar pristatymo laikas.
NLF direktorius Geir A. Mo mano, kad ranka rašyti važtaraščiai turėtų būti uždrausti.
„Tol, kol bus ir toliau leidžiama važtaraščius pildyti ranka, tai suteiks laisvę nepatikimiems užsienio subjektams apeiti ir kabotažo, ir taisykles dėl minimalaus atlyginimo šalyje (Norvegijoje – red. pastaba)” – pasakė Geir A. Mo.
Kaip pabrėžia NLF, norėdamas patekti į Norvegijos kabotažo rinką ir tokiu būdu gauti leidimą per 7 dienas atlikti ne daugiau kaip tris vietinius pervežimus, vežėjas krovinį turi atvežti iš užsienio į Norvegiją. O tai turi būti patvirtinta tarptautiniu važtaraščiu. Šiame dokumente turėtų būti aiškiai nurodyta transporto priemonė, kuri atvežė krovinį iš užsienio, ir apibūdintos gavėjui pristatytos prekės.
Pakeičiami sunkvežimiai
Antrasis piktnaudžiavimas, be ranka rašytų važtaraščių, į kurį atkreipia dėmesį Norvegijos asociacija, yra neteisėta veikla susijusi su sunkvežimių pakeitimu.
„Važtaraščiai (…) rodo nuolatinį ir sistemingą sunkvežimių keitimo veiklą užsakymo metu. Todėl tyrimą atliekančios institucijos praktiškai neturi galimybės nustatyti, kuri transporto priemonė dalyvavo kokiame kelionės etape, ir ar vairuotojui buvo taikomas Norvegijos darbo užmokesčio tarifas, ar ne“ – skaitome tekste NLF svetainėje.
NFL paskelbtoje medžiagoje cituojamas Simonas Bartkus, „Girteka Logistics“ komunikacijos direktorius, kuris pasakė, kad įmonė kartais keičia transporto priemones vežančias prekes dėl saugumo (pvz., jis pateikė atvejį, dviašio sunkvežimio atvykstančio iš Ispanijos pakeitimas į triašį sunkvežimį jau Norvegijoje).
Tačiau NLF teigia, kad Norvegijos viešųjų kelių operatorius informavo „Girteka Logistics“ įmonę, kad atliekant užsakymus kaip kabotažo paslaugą, draudžiama keisti transporto priemones. NLF teigimu, Norvegijos institucijos laiške „Girteka Logistics“ įmonei taip pat buvo informacijos, kad jei įmonė atliktų tokius pakeitimus, ši pristatymo dalis, įvykdyta nauja transporto priemone, taip pat bus laikoma kabotažu. NLF savo straipsnyje aiškiai pabrėžia, kad „kabotažo paslaugos metu transporto priemonės keisti negalima, taip pat tranzito metu“ ir „Šioje taisyklėje nėra išimčių“.
Pasak norvegų, „Girteka“ jau 2020 metų balandžio mėnesį buvo informuota, kad kabotažo metu negalima keisti transporto priemonių. Todėl NLF teigia, kad Lietuvos vežėjas puikiai žinojo, jog Norvegijos įstatymai draudžia tokio pobūdžio veiksmus.
Remiantis NLF ir Norvegijos viešųjų kelių administracijos duomenimis, buvo 20 atvejų, kai „Girteka“ pažeidė kabotažo taisykles. Lietuviai buvo apkaltinti sąmoningu įstatymų pažeidimu.
„Nerimą kelia tai, kad turime daugybę pranešimų apie tą pačią įmonę, nesvarbu, ar tai susiję su kabotažu, ar su kitu atveju. Tai rodo, kad kai kurie mūsų pramonės žaidėjai susiduria su iššūkiais, jei kalbame apie įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi, ir tai reikia išsiaiškinti“, – sako Kjetil Wigdel iš Norvegijos viešųjų kelių administracijos.
Griežti norvegų žodžiai
Direktorius Geir A. Mo iš NLF savo nuomonę išreiškia tiesiai.
„Atrodo, kad jau keletą metų „Girteka“ ir jos lietuviškos dukterinės įmonės naudojosi kai kuriomis teisinėmis spragomis ir vidaus transportą vykdė kaip tarptautinį. Tokiu būdu ji sugebėjo Norvegijoje išlaikyti pastovų Rytų Europos transporto priemonių parką ir vairuotojus. Pagal įstatymą šiems vairuotojams turėjo būti mokamas minimalus Norvegijos atlyginimas, o valstybė turėjo dėl to gauti mokesčius ir rinkliavas. Jei taip nebuvo, tai reiškia, kad Norvegijos vežėjai buvo apgaudinėjami visą šį laiką“, – pasakė NLF direktorius.
Direktorius išreiškė pasitenkinimą, kad „Girteka“ rūpinasi saugumu žiemos metu ir todėl dažnai keičia transporto priemones. Tačiau jis pabrėžė, kad tyrimai Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje parodė, kad transporto priemonių keitimo praktika buvo gana dažna. A. Mo pabrėžė, kad jei ši praktika yra naudojama pažeidžiant kabotažo nuostatas, šią veiklą reikėtų apriboti.
NLF medžiagoje cituojamas Simonas Bartkus teigia, kad pusė atvejų (kuriuos paminėjo NLF – red. pastaba) iš 2020 m. yra susiję su nepilna dokumentacija arba skirtingu požiūriu į tai, kokie yra tikslūs reikalavimai dėl šių dokumentų. Keturi atvejai, pasak Bartkaus, buvo susiję su galimomis žmogaus klaidomis arba objektyviais klausimais, tokiais kaip, leistino kabotažo paslaugos teikimo termino viršijimas.
Trans.INFO atsiųstame pareiškime „Girteka Logistics“ pabrėžia, kad Norvegijoje atstumai tarp iškrovimo ir pakrovimo vietų dažnai būna labai dideli, o tai praktiškai reiškia daug tuščių maršrutų. Siekdama išvengti šios problemos ir optimizuoti sunkvežimių panaudojimą, įmonė teikia kabotažo paslaugas, eismo saugumo ir aplinkos labui (dėl sumažėjusio išmetamo CO2 kiekio).
Interpretavimo neatitikimai
Tačiau „Girteka Logistics“ pabrėžia, kad problema su kabotažu yra tokia, kad jam nėra sudaromos ilgalaikės sutartys, bet yra organizuojamas ad hoc.
„Mums nėra aišku, kaip dokumentuoti šias operacijas“, – bendrovė rašo pareiškime.
Lietuvos įmonė tvirtina, kad nuo 2018 m. ne kartą prašė paaiškinimų iš įvairių Norvegijos institucijų, įskaitant NFL ir viešųjų kelių administraciją. 2018 m. rugpjūčio mėn. įmonė kreipėsi į Norvegijos transporto ministeriją, tačiau negavo jokio atsakymo.
Girteka tvirtina, kad 2019 m. ji kreipėsi į viešųjų kelių administraciją dėl paaiškinimų, nes Norvegijos institucijos ir „Girteka“ nuostatų interpretavimas labai skyrėsi. Lietuviai teigia, kad norvegų atsakymai buvo prieštaringi ir neaiškūs daugeliu klausimų, o skirtingi inspektoriai skirtingai interpretavo nuostatas.
„Mes paprašėme SVV (kelių administracijos – red. pastaba) paaiškinimo 2020 m. birželio mėn., tačiau jokio atsakymo dar negavome“, – rašoma pareiškime.
„Girteka“ kreipėsi dėl teisės aktų paaiškinimo taip pat per savo dukterinę įmonę „Thermomax Trondheim AS“ – taip pat be atsakymo.
„Mes turime 13 bylų SVV administracijoje 2020 m. ir 4 užregistruotas 2021 m. Iš visų 2020–2021 m. bylų tik viena baigėsi policijos byla, kai buvo paskirta finansine nuobauda, kurią mes priėmėme ir sumokėjome“, – pabrėžia Simonas Bartkus.
Visi kaltinimo atvejai, kuriuos gavome 2021 m., yra susiję su nepilna dokumentacija. Manome, kad klausimai, susiję su reikalavimų dėl pateikiamų dokumentų interpretavimu neturėtų būti policijos ataskaitų ir finansinių nuobaudų skyrimo pagrindas, nes skirtingose kontrolės vietose susiduriama su skirtinga praktika, ir dėl to, kad Norvegijos valdžios institucijos nepateikė šių nuostatų paaiškinimų“ – teigia lietuviškos bendrovės atstovas.
„Girteka“ taip pat pareiškė remianti visas iniciatyvas, susijusias su dokumentų reikalavimų supaprastinimu ir važtaraščių skaitmeninimu.
„Esame atviri bet kokiems pasiūlymams, kurie galėtų padėti mums pagerinti mūsų veiklą ir padėtų mums tapti geresniais. Todėl esame pasirengę, kad trečiosios šalys atliktų auditą, kad galėtume ir toliau tobulėti“, – baigia bendrovė.
„Girteka Logistics” nuotr.