„Jei vežėjas nepaiso siuntėjo nurodymų, jis yra atsakingas už pavogtas prekes. Nesugebėjimas laikytis kliento nurodymų nėra „lengvinanti aplinkybė“ – nutarė teismas.
Jei transportavimo užsakyme yra instrukcijos, pagal kurias sunkvežimis su gabenamomis prekėmis gali sustoti maršrute tik stebimose stovėjimo vietose, to reikia laikytis. Vežėjas atsako už šių nurodymų pažeidimą, jei krovinys pavogtas iš transporto priemonės, pastatytos nestebimoje stovėjimo aikštelėje – nutarė Brėmeno nacionalinis teismas (byla Nr. 11 O 169/17).
Vokietijos transporto portalo dvz.de aprašytu atveju ieškovas nurodė atsakovui gabenti tekstilės gaminius iš Brėmeno į Prancūziją. Prie užsakymo buvo pridėta saugos instrukcija: „Transporto priemonę statyti tik saugiose oficialiose aptarnavimo zonose, prie greitkelių, kuriose įrengta pramoninė stebėjimo sistema, apimanti visą automobilių stovėjimo aikštelę“.
Nepaisant instrukcijų, firminius drabužius gabenančio sunkvežimio vairuotojas naktį sustojo Belgijoje nestebimoje stovėjimo aikštelėje. Šios nelaimingos nakties metu iš priekabos buvo pavogtas krovinys.
Nacionalinio teismo, kuris priėmė sprendimą šioje byloje, nuomone atsakovas yra atsakingas už vežimo užsakyme esančių instrukcijų pažeidimą. Verslininkas negali remtis atsakomybės ribojimu ir privalo sumokėti visą patirtų nuostolių kompensaciją. Pagal CMR konvencijos 29 str. 1 d. vežėjo atsakomybės ribojimas yra privilegija ir vežėjas negali ja naudotis, kai žala padaryta tyčia ar dėl jo kaltės. Tai, kad maršrute nebuvo tinkamų vietų patenkinti užsakovo reikalavimų, nėra pateisinimas instrukcijų pažeidimui.
Kaip vežėjas gali apsisaugoti nuo tokios situacijos?
Draudimo bendrovės „Transbrokers.eu“ valdybos prezidentas Adamas Pajakas sutinka su teismo sprendimu. Ir įspėja.
„Kelio vežėjas privalo perskaityti ir vykdyti visas transporto užsakyme pateiktas instrukcijas. Vežėjas turi suplanuoti maršrutą taip, kad būtų galima įvykdyti instrukcijas. Jei planavimo etape, prieš pradedant gabenimą, paaiškėja, kad tai neįmanoma, tada arba vežėjas juos pakeis, arba atsisakys užsakymo vykdymo, kitaip gali susidaryti situacija, kurią nagrinėjo Brėmeno teismas“, – komentuoja jis.
Jo nuomone, taip pat svarbu, kad vežėjas žinotų, kaip elgtis, kai vežant kyla sunkumų vykdant tokias instrukcijas (nepaisant kruopštaus planavimo).
„Svarbiausia nebandyti išspręsti problemos savarankiškai“, – pabrėžia Adamas Pajakas.
Kaip aiškina, remiantis CMR 14 str.:
- Jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas.
- Jeigu aplinkybės leidžia vežti krovinį nukrypstant nuo važtaraštyje numatytų sąlygų, ir tuo atveju, jei vežėjas negalėjo gauti instrukcijų iš asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu pagal 12 straipsnį, jis turi imtis priemonių, kurios, jo manymu, geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus.
Tai taip pat taikoma pareigai patikrinti orų prognozę. Vežėjas privalo ją stebėti. Jei paaiškėja, kad ji kelia pavojų kroviniui (pvz., stiprūs vėjo gūsiai), tada jis turėtų į tai atsižvelgti susisiekdamas su pagal CMR konvencijos str. 14 įgaliotu asmeniu.
Dėl orų prognozės nepaisymo vežėjas gali būti atsakingas už žalą ir netgi jo elgesys gali būti pripažintas dideliu aplaidumu. Kita vertus, savarankiškas problemos sprendimas gali būti įvertintas taip, kaip tai darė Brėmeno teismas. O to tikrai nenorėtų joks verslininkas.