Susisiekimo ministerija parengė tai numatantį įstatymo dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo projektą ir siūlo greitinti procedūras, tarp jų – ir žemės paėmimą visuomenės poreikiams.
„Taip būtų sutaupyta laiko, kadangi būtų priimtas vienas teisės aktas dėl visų TEN-T Lietuvoje projektų vietoj individualių teisės aktų, kurie turi būti parengti, suderinti ir patvirtinti kiekvieno atskiro projekto atveju, ir būtų palengvintos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros“, – rašoma projekte.
Ministerija nurodė, kad įstatymo reikia spartinant magistralės „Via Baltica“, europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ bei kitus projektus.
„Rengiamas įstatymas būtinas, kad spartintume „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir kitus TEN-T Lietuvoje įgyvendinančius projektus, taip pat kad spėtume laiku įgyvendinti savo įsipareigojimus Europos Sąjungai ir kaimynams“, – teigiama komentare.
Šiuo metu ypatingos valstybinės svarbos statusą turi į TEN-T tinklą įtrauktos magistralės „Via Baltica“ bei Vilnius–Klaipėda, taip pat europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, Kauno intermodalinis terminalas, Klaipėdos uostas, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai.
Naujas įstatymas, kuris įsigaliotų nuo 2024-ųjų, taip pat siūlo lengvinti su TEN-T projektais susijusias procedūras ir sprendimų priėmimą, supaprastinti kai kuriuos reikalavimus, kad projektų parengimas statyboms truktų ne ilgiau kaip ketverius metus, neįskaitant galimų teisminių procesų.
„Laikotarpis skaičiuojamas nuo projekto rengėjo prašymo leisti pradėti rengti konkretizuotus projekto sprendinius iki statybą leidžiančio dokumento“, – teigiama projekte.
„Patirtis rodo, kad dažnai užtrunka parengiamieji projektų darbai, todėl reikia nustatyti aiškų ketverių metų terminą, per kurį jie turi būti parengti“, – teigė ministerija.
Rugsėjį Europos Sąjungos susisiekimo ministrai Ispanijoje sutarė peržiūrėti didžiuosius Bendrijos miestus, jūrų bei oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus jungiantį TEN-T, Lietuva siūlo jį papildyti europine geležinkelio vėže į Klaipėdą, o į „Rail Baltica“ įtraukti ir Ukrainą.