TransInfo

Cloudfront.net nuotr.

“Krova ir pervežimai krenta”. Kinijos kliūčių patiriantys verslininkai prašo valstybės paramos

Stringant Lietuvos ekonominiams santykiams su Kinija ir Baltarusija, verslas sako, kad valstybė turi finansiškai prisidėti, padedant prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės
|

7.01.2022

Su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ketvirtadienį susitikęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia, jog nuostolius dėl susidariusios situacijos patiria ir valstybinis, ir privatus verslas.

„Mūsų pagrindinis lūkestis buvo, kad valstybė šioje situacijoje, kuri susijusi su krize, tiek su Kinija, tiek su Baltarusija, kuri tiesiogiai veikia transportą, o netiesiogiai – visas paslaugas, kurios teikiamos per transporto sektorių – ar tai būtų geležinkeliai, ar uostas, bet valstybė turėtų ateiti su finansiniais instrumentais, padedant visam sektoriui prisitaikyti“, – BNS sakė A. Romanovskis. 

„Turime lūkestį, kad valstybė ateis su investicijomis į tuos sektorius, ar tai geležinkeliai, ar tai pagalba krovininių vilkikų sektoriui, ar jūrų uostui“, – pridūrė jis.

A. Romanovskio teigimu, valstybinės įmonės, patiriančios nuostolių, bandys juos kompensuoti keliant įkainius.

„Uoste krova krenta, geležinkelių pervežimai krenta, verslas toliau naudojasi tomis paslaugomis. Natūralu, įmonės turi kelti kainas ar kažkaip dengti nuostolius. Bet valstybė tuos kaštus turi pasiimti sau, kurie atsiranda dėl šitų ekonominių dalykų“, – teigė jis. 

Pasak A. Romanovskio, pokyčiai transporto sektoriuje veikia ir kitus verslus, kurie naudojasi jo paslaugomis.  

„Pokyčiai kaip grandinėlė veikia galiausiai kokį nors baldų gamintoją, elektronikos detalių gamintoją, kuris naudojasi tomis paslaugomis. O kalbant apie konkurenciją su kaimynais iš ES šalių – kad dabar dėl šitos situacijos mes netaptume brangiausia tranzito ir logistikos šalimi regione“, – sakė jis. 

Investuotojų forumo Politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė sakė, kad susitikime aptarta, jog teisės aktų derinimas su asociacijomis turėtų būti aiškus ir tam turėtų būti skiriama pakankamai laiko. 

Be to, E. Ruželės teigimu, siekiama, jog nacionalinis vežėjas ir oro linijos būtų tarp valstybės prioritetų.

„Mums aktualus oro linijų, nacionalinio vežėjo klausimas. Susisiekimas oru tokiai mažai valstybei. kaip Lietuva, turėtų būti infrastruktūros klausimai. Traktuojame geležinkelius, uostą kaip prioritetą, bet ir oro linijos turėtų būti prioritetas, nes nuo to laimi visi kiti sektoriai“, – BNS sakė jis.  

Pasak A. Romanovskio, susitikime taip pat kalbėta, kad valstybė turėtų turėti modelį, kaip veikia sankcijos apskritai, apie 5G ryšio plėtrą, kuris verslui ypač svarbus, taip pat aptartas darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas, Mobilumo paketas.

Susitikime ketvirtadienį dalyvavo Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir Investuotojų forumo atstovai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Paantraštės