"Pats esu nustebintas ir tikiuosi, kad dabar, kai įrodėme, jog tai apsimoka, daugiau transporto įmonių ir sunkvežimių gamintojų išdrįs investuoti į elektrifikavimą", - pasakė Johannesas Karlssonas, Chalmerso technologijos universiteto valdymo sistemų ir elektronikos doktorantas.Kol kas iškastiniu kuru varomų transporto priemonių parkai keičiami elektra varomomis transporto priemonėmis daugiausia miesto srityse ir trumpuosiuose maršrutuose. Dabar Švedijos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad elektra gali būti pigesnė dyzelino alternatyva net ir sunkiasvoriam transportui bei ilgesniems atstumams.
Vandenilis, dujos ar elektra – į kokius sunkvežimiusturėtų investuoti transporto įmonės?
“Nagrinėjome scenarijų, pagal kurį sunkiasvoriai sunkvežimiai važinėja tarp Helsingborgo ir Stokholmo. Palyginome dvi skirtingo dydžio baterijas ir dvi galimas greitojo įkrovimo kainas. Padarėme išvadą, kad krovininio transporto priemonių elektrifikacija apsimoka”, - pasakė J. Karlssonas.
Realios sąlygos
Tyrimo metu mokslininkai sukūrė modelį, pagrįstą realios Helsingborgo transporto įmonės, kuri vykdo tolimojo susisiekimo pervežimus, duomenimis. Didelio akumuliatoriaus nereikėjo įkrauti pakeliui, o tik įmonės sandėliuose, tačiau tai atsispindėjo mažesnėje transporto priemonės apkrovoje. Mažą akumuliatorių reikėjo greitai įkrauti pakeliui, nors ir svėrė mažiau. Tyrimo rezultatai parodė, kad verta naudoti elektrą.“Naudojant tinkamo dydžio baterijas, daugeliu atvejų sunkiasvorius sunkvežimius būtų galima elektrifikuoti taip, kad jų kaina būtų tokia pati arba mažesnė, palyginti su dyzelinių sunkvežimių kaina. Geriausias akumuliatoriaus dydis priklauso nuo to, ar vežami lengvi kroviniai, pavyzdžiui, siuntiniai arba daržovės, ar sunkūs, pavyzdžiui, gėrimai arba mediena. Kiti svarbūs veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis baterijos dydį, yra vairavimo įpročiai ir greitojo įkrovimo kaina”, - teigė J. Karlssonas.Tyrime nustatyta, kad dyzelino kaina yra 1,20 Eur už litrą, o greitojo įkrovimo kaina, priklausomai nuo baterijos dydžio, yra 0,17 Eur už kilovatvalandę ir 0,40 Eur už kilovatvalandę (kainos be PVM). Be to, tyrime buvo daroma prielaida, kad tokios išlaidos, kaip techninės priežiūros išlaidos, sunkvežimiams buvo vienodos, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojo elektrą, ar dyzeliną.
Mokslininkai tikisi paspartinti elektrifikaciją
Kalbant apie sunkiųjų transporto priemonių elektrifikavimą, anksčiau daugiausia buvo nagrinėjami scenarijai, kai sunkvežimiai vairuojami ir kraunami tam tikroje teritorijoje, pavyzdžiui, uoste. Dabar Chalmerso mokslininkai tikisi, kad jų tyrimo rezultatai paspartins transporto elektrifikaciją.“Įrodėmė, kad sunkiasvorių transporto priemonių parko elektrifikacija apsimoka. Tai turėtų paskatinti įmones išties drąsiai investuoti į elektrinius sunkvežimius”, - pasakė Andersas Grauersas, Chalmerso universiteto Elektros inžinerijos katedros docentas, kartu su Johannesu vadovavęs tyrimui.