Pagal naujus ES reglamentus, nuo 2022 m. visose Europos Sąjungoje parduodamuose naujuose automobiliuose, mikroautobuse, sunkvežimiuose ir autobusuose reikės naudoti ISA (Intelligent Speed Assistance – išmanusis greičio asistentas) sistemas. Be ISA, transporto priemonėse taip pat atsiras keletas kitų privalomų naujų saugos technologijų.
Naujieji ES reglamentai yra ilgametės Europos transporto saugos tarybos (European Transport Safety Council, ETSC) veiklos rezultatas. Pagal reglamentą, po dvejų metų visos naujos transporto priemonės turės turėti specialias saugos sistemas, įskaitant gana prieštaringai vertinamą ISA technologiją.
Kaip aiškina ETSC, išmanusis greičio asistentas įspės vairuotoją apie per greitą važiavimą. Net gali būti, kad jam trukdys pasiekti didesnį greitį, nei leidžiama tam tikrame ruože. GPS vietos nustatymo sistema suteiks asistentui informaciją apie apribojimą.
Taryba svarsto įvairius šio sprendimo variantus:
– garsiniai įspėjimas (auditory warnings) – viršijant greičio ribą sklinda garso signalai,
– kinestetinis (haptinis) akceleratoriaus pedalas (haptic pedal) – šiame variante viršijus leistiną greitį grįžtamojo ryšio sistema apsunkina pedalo paspaudimą ir greičio didinimą. Tačiau sistemą galima apeiti tiesiog šiek tiek stipriau paspaudžiant pedalą.
– vibruojantis akceleratoriaus pedalas (vibrating pedal) – vos viršijus greitį, akceleratoriaus pedalas pradeda vibruoti. Vibracijos turi būti tęsiamos tol, kol transporto priemonės greitis neviršija leistinos ribos. Vibracija yra panaši į tą, kuri naudojama mobiliajame telefone.
– greičio kontrolė su vibruojančiu akceleratoriaus pedalu (speed control with vibrating pedal) – akceleratorius pradeda vibruoti viršijus leistiną greitį, o pasiekus greičio apribojimą, sistema taip pat riboja variklio sukimo momentą, nebent vairuotojas tyčia išjungia sistemą, stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą.
– greičio kontrolė (speed control alone) – aukščiau paminėtas variantas be akceleratoriaus pedalo vibracijos.
Paskutinis variantas sukėlė daug ginčų tiek politikų, tiek vairuotojų tarpe. Variklio galios ribojimo sistema gali kelti pavojų tam tikrose situacijose, kai reikalingas greitas ir maksimalus greičio padinimas. Todėl ETSC pavedė Lidso universiteto Transporto institutui ištirti, kuris iš šių sprendimų būtų efektyviausias tiek skatinant greičio laikymąsi, tiek jų priimtinumą vairuotojų tarpe.
Universiteto ataskaita buvo paskelbta šių metų gegužę. Tai rodo, kad nei „garsinis įspėjimas“, nei „vibruojantis pedalas“ be greičio reguliavimo nėra geras pasirinkimas, nes dalyviai juos laiko erzinančiais ir trukdančiais vairavime. Maloniausia sistema laikoma „greičio kontrolė“.
Šis sutikimas yra nepaprastai svarbus visam ISA sistemos efektyvumui, nes vairuotojai gali išjungti pagalbos sistemas. Todėl, remiantis ETSC, iš svarstytų variantų greičio kontrolė yra geriausia ir rekomenduojama.
Tačiau kol kas nežinoma, ar tai ši sistema bus privaloma naujoms transporto priemonėms nuo 2022 m.
Kitos nuo 2022 m privalomos apsaugos sistemos
Be „elektroninio antsnukio“, naujiems automobiliams bus privalomos ir kitos sistemos, tokios kaip:
– įspėjimo apie vairuotojo nuovargį ir išsiblaškymą (pvz., dėl išmanaus telefono naudojimo) sistema,
– galinio vaizdo kamera arba judesio jutikliai,
– duomenų apie avarijas registravimas („juodoji dėžė“),
– įspėjimo apie eismo juostos keitimą sistema,
– išplėstinė avarinio stabdymo pagalbos sistema,
– smūgio metu išbandyti saugos diržai,
– sistemos, skirtos pašalinti „akląsias zonas“ ir įspėti kitus eismo dalyvius pasukant (privaloma autobusams ir sunkvežimiams).
Komisijos vertinimu, siūlomos priemonės iki 2038 m išgelbės daugiau nei 25 tūkst. žmonių gyvybių ir užkirs kelią mažiausiai sunkiems 140 tūkst. žmonių sužalojimams.
Tai turi padėti pasiekti ilgalaikį ES tikslą – mirties atvejų ir sunkių sužalojimų skaičių iki 2050 m. sumažinti iki beveik nulio (vad. „vizija nulis“).
Pixinio/Bicinski CC0 nuotr.