Dėl itin sparčiai populiarėjančių įvairių buitinių ir pramoninių elektronikos prietaisų Lietuvos keliuose kasdien keliauja vis daugiau įvairių kategorijų pavojingų krovinių (ADR). Šie kroviniai gali sukelti itin skaudžių pasekmių, todėl tiek draudikai, tiek teisininkai atkreipia įvairius pavojingus krovinius siunčiančių verslų ir siuntų bendrovių dėmesį į kuo atsakingesnį jų vertinimą ir transportavimą. Mat į reikalavimus numojus ranka gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė.
„Neteisingai transportuojamas ADR krovinys gali tapti pavojingu žmonių sveikatai, sukelti gaisrą ar sprogimą, padaryti žalos aplinkai. Todėl labai svarbu vežant tokius krovinius apie juos žinoti, suvokti realią grėsmę ir laikytis visų saugumo priemonių“, – perspėja Valdemaras Jonikas, draudimo bendrovės „If“ Vyriausiasis jūrinių rizikų draudimo produkto vadovas.
Norint geriau suprasti ADR keliamus pavojus, svarbu susipažinti su šiomis medžiagomis, kurios skirstomos net į devynias klases pagal medžiagos ar gaminio keliamą pavojų, o po to išskiriamos pagal klasės numerį. Tai – sprogstamosios, savaime užsidegančios, ėdžios ir kitos įvairios pavojingos medžiagos bei gaminiai, prie kurių priskiriami netgi ličio baterijos. Taip pat – ir agresyvios, tarpusavyje ar su kitomis buitinėmis medžiagomis reaguojančios medžiagos jau yra klasifikuojamos kaip ADR.
Jų pavojingumas buvo suvoktas jau seniai – tai atsispindi įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse, kurios apibrėžia net siuntinių įpakavimo taisykles.
Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės
Taisyklių turi laikytis ne tik pervežimo bendrovės, bet ir krovinio siuntėjas, mat kad ADR siuntos važiuotų saugiai, visa logistikos grandinė turi laikytis nurodytų taisyklių. Visų pirma, siuntėjas turi įsitikinti, kad jo norimas išsiųsti pavojingas krovinys apskritai gali būti gabenamas pasirinkto vežėjo pagalba.
Tik po to jį galima ir būtina tinkamai įpakuoti į patvirtintą tarą, siuntą pažymėti bei deklaruoti visą būtiną informaciją vežėjui – į važtaraštį įrašyti pavojingumo klasę ir numerį, esant poreikiui nurodyti būtinas saugumo priemones. Bent vieno iš šių punkto nesilaikymas sukelia realią grėsmę visai logistikos grandinei, o tai grasina itin didele atsakomybe bei galimais nuostoliais. Mat pavojingas siuntinys atsiduria vienoje vietoje su daugybe kitų siunčiamų prekių, kurios įvykus fiziniam kai kurių produktų sąlyčiui, susimaišius, pavyzdžiui, pavojingiems skysčiams, galima sulaukti įspūdingos cheminės reakcijos. Tad, tikėtina, įvyktų didelis incidentas, o vežėjas turėtų didžiulius nuostolius ir tikrai ieškotų atsakomybės.
„Kitoks informavimo būdas apie ADR – ar žodžiu, ar kažkokia kitokia forma, yra pakankamai rizikingas, mat susiklosčius nepalankioms aplinkybėms vežėjo informavimo faktą gali būti sunku arba net neįmanoma įrodyti“, – tvirtina advokatų kontoros „BSP Legal“ advokatas dr. Edvardas Sinkevičius.
Galimos ir situacijos, kuomet siunčiantis, vežantis ar gaunantis tokį krovinį asmuo žino jo savybes, bet nežino, kad teisiniu reguliavimu jis yra priskirtas pavojingiems. Anot advokato, teisėje tokia situacija sprendžiama taikant taisyklę „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. Jei apie ADR yra neinformuojama ar tai padaroma netinkamai, niekiniu gali tapti ir kitų, drauge keliaujančių, kartais ir itin brangiai įvertintų siuntinių draudimas.
„Siuntėjas yra atsakingas, kad jo siunčiamas krovinys būtų gabenamas laikantis visų pavojingiems kroviniams taikomų taisyklių. Jei saugumo priemonių nėra laikomasi, neteisingai arba netiksliai pateikta informacija vežėjui, tokiais atvejais, kilus incidentui, dažniausiai pats siuntėjas atsako už visus nuostolius bei turi padengti išlaidas“, – pasakoja draudimo bendrovės „If“ atstovas.
Gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė
Siuntinį perėmęs vežėjas taip pat turi laikytis daugybės taisyklių. Visų pirma, jam reikia įsitikinti, kad pervežimui pateiktas pavojingas krovinys apskritai gali būti transportuojamas jo turimomis priemonėmis.
„Reikia patikrinti siuntėjo jam perduotų dokumentų atitikimą reikalavimams, apžiūrėti perduodamo krovinio išorinę pakuotės būklę, įvertinti galiojimo terminą, įsitikinti, kad transporto priemonė neperkrauta ir tinkamai paženklinta pagal kelių eismo taisykles skaitmenine oranžine lentele“, – vežėjo žingsnius vardina dr. E. Sinkevičius.
Taip pat būtina ir teisingai iškrauti bei sandėliuoti siuntinius, o techninių reikalavimų laikymąsi turi užtikrinti atitinkami saugos konsultantai – už juos ir besirūpinančius logistikos grandine atsako įmonės vadovas. Jei reikalavimų nesilaikoma, bet pažeidimas nesukėlė jokių rimtų padarinių, paprastai taikytina administracinė atsakomybė.
„Tačiau jei pažeidimas sukėlė rimtus padarinius žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ar gamtai, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir padarinių galima net baudžiamoji atsakomybė. Tuomet kartu su kaltininku fiziniu asmeniu atsakomybėn gali būti patrauktas ir juridinis asmuo“, – teigia advokatų kontoros „BSP Legal“ atstovas.
Imasi nepamatuotos rizikos
Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet tiek siuntėjas, tiek vežėjas sąmoningai pažeidžia esamas taisykles – pavojingi siuntiniai gabenami tam nepritaikytu transportu, mat daroma prielaida, kad niekada nebuvo bėdų, tai ir šįkart nieko neatsitiks. Tačiau pasaulio istorijoje yra daugybė atvejų, kai neteisingas ADR siuntų transportavimas bent vienoje iš logistikos grandinės dalyje galėjo baigtis ar baigėsi tragiškai.
Tokių atvejų pasitaiko transportuojant pavojingus krovinius tiek oru, tiek jūra, tiek sausuma. Kanados statistikos departamentas suskaičiavo, kad daugiau nei pusė incidentų ir nelaimių įvyksta ADR krovinius transportuojant būtent keliais. O pavyzdžių, kaip viena prekė gali sukelti didžiulius nuostolius, yra išties nemažai – kad ir siunčiant odontologijos priemones, iš kurių viena yra stiklinė talpykla gali būti pripildyta gyvsidabrio. Šis buteliukas gali skilti, o pavojingas skystis nutekėti. Visa laimė, jei niekas nenukentės, tačiau gyvsidabrio išvalymo sąskaita neabejotinai bus didžiulė.
Pavojingos prekės ir kroviniai neteisingai transportuojant gali netgi užsidegti savaime. Pavyzdžiui, deguonies generatorius gali tapti gaisro priežastimi ir dėl intensyvios liepsnos supleškinti visas krovininiame automobilyje esančias prekes. Tokia pat situacija gali nutikti ir nedeklaravus azoto rūgšties butelių ar netinkamai transportuojant ličio baterijas.
Baisiausia, kad neatsakingas elgesys transportuojant ADR siuntas į pavojų įstumia kitus eismo dalyvius, o įvykus incidentui neprofesionalus neapmokyto vežėjo elgesys padėtį tik pablogina.
Deja, su ADR kroviniu vežimu susijusių incidentų yra daugybė – kai kurie baigiasi itin skaudžiai, kai kurie – dar visai sėkmingai. Tačiau aišku viena – tokia nepamatuota rizika sukelia daug pavojų. Netgi padarinių šalinimą apsunkina tai, kad siunčiamos pavojingos prekės nebuvo tinkamai deklaruotos, dėl ko padarinius neutralizuojančios specialiosios tarnybos negauna itin svarbios informacijos. Taigi, sąmoninga abiejų šalių iš anksto prisiimama rizika netinkamai gabenti pavojingus krovinius vėliau gali būti vertinama kaip sunkinanti aplinkybė žalų reguliavimo procese.
BNS.lt