Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, Lietuvos vežėjai turi siekti įsitvirtinimo Vakarų Europoje, nes mūsų šalies transporto paslaugų eksportas rado naują pagrindinę rinką – Vokietiją.
„Neseniai Austrijoje vyko ES ministrų pasitarimas. Didžioji dalis valstybių iškėlė reikalavimą, kad mūsų sunkvežimiai turėtų po kelių reisų Europoje grįžti į namus. Daugiausiai iš to laimės geležinkeliai, nes, jei sunkvežimių transportas tuščias važinės pirmyn atgal, tada dėl išaugusių kaštų didžioji dalis krovinių pereis į geležinkelius“, – pabrėžė R. Masiulis.
Pasak susisiekimo ministro, svarbiausi šių metų susisiekimo sektoriaus projektai apims valstybės įmonių pertvarkas, siekiant atitraukti politinius interesus nuo valstybės įmonių, taip pat skaidrumo skatinimą. Ministro teigimu, ne ką mažiau svarbus ir mokesčio už nuvažiuotą atstumą įteisinimas kelių infrastruktūroje.
Tuo tarpu kitais metais, pasak R. Masiulio, didžiausias dėmesys bus kreipiamas į „Rail Baltica“, „Via Baltica“ projektus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto projektų įgyvendinimą.
Ministrų susitikime Austrijoje/Sumin.lt nuotr.
Mobilumo paketas ir Lietuvos vežėjai
Siekdami užtikrinti palankias ir konkurencingas sąlygas šalies vežėjams, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai bendrame susitikime su Europos Komisijos transporto ir judumo komisare Violeta Bulc rugsėjo pabaigoje pristatė bendrą poziciją dėl svarbiausių Mobilumo paketo teisės aktų rinkinio nuostatų.
Vienas iš didžiausią Baltijos ir kitoms Europos Sąjungos (ES) pakraščiuose esančioms šalims susirūpinimą keliančių siūlymų yra reikalavimas periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį.
Susisiekimo ministerijos nuomone, toks reikalavimas būtų protekcionistinis, nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms ir varžytų vežėjų lankstumą organizuojant krovinių pervežimą. Privalomas tuščių vilkikų grįžimas taip pat turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai, – atsižvelgiant į šį aspektą, ES siekiama kuo labiau mažinti tuščių transporto priemonių važinėjimą.
Be to, nuogąstaujama ir dėl to, kad naujai siūlomos vairuotojų komandiravimo taisyklės suskaldys Europos tarptautinio transporto rinką, kadangi nustatys skirtingas sąlygas šalims, kurių vežėjai dirba dvišaliu pagrindu.
Lietuva ragina vietoj šių perteklinių reikalavimų siekti spręsti aktualius vairuotojų poilsio klausimus. Pažymima, kad šiuo metu Europoje trūksta specialių vairuotojų poilsiui skirtų aikštelių su reikiamų paslaugų infrastruktūra, todėl būtina numatyti priemones tokios infrastruktūros tinklo plėtrai.
ES Tarybai pirmininkaujanti Austrija dėl Mobilumo paketo pasiūlymų siekia susitarti šių metų gruodžio 3 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje.
Transporto komiteto pasiūlymas
Tuo metu Europos Parlamento (EP) Transporto komitetas siūlo suvienodinti transporto priemonėms taikomą transeuropinių kelių naudotojo mokesčio sistemą ir ją grįsti mokesčiu už nuvažiuotą atstumą.
ES valstybės, kurios taiko kelių mokestį sunkiasvorėms transporto priemonėms pagal kelių naudojimo laiką (vinjetę), turės pakeisti šį apmokestinimą sistema, besiremiančia nuvažiuotu atstumu.
Europarlamentarai siūlo šią sistemą taikyti sunkvežimiams ir autobusams nuo 2023 m., o lengviesiems automobiliams ir motociklams – nuo 2026 m. Tikimasi, kad šis apmokestinimas tiksliau atsižvelgs į kelių naudojimą ir taršą.
Sumin.lt nuotr.