„Transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas, išskiria maždaug 40 proc. teršalų. Šiame sektoriuje teršalų išmetimai padidėjo ir be papildomų priemonių jie ir toliau labai greitai didės“, – EBPO aplinkosaugos vertinimo pristatyme pirmadienį Vilniuje kalbėjo M. Cormannas.
Pasak jo, Lietuva turėtų diegti pažangias transporto technologijas, elektrifikuoti geležinkelius.
„Tai žingsniai tinkama linkme, bet siekiant iki 2050 metų turėti klimatui neutralią susisiekimo sistemą, reikia didesnių tikslų, reikia priemonių, kuriomis būtų skatinama pereiti prie darnių judumo formų“, – sakė EBPO vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuva turi vieną mažiausių benzino ir dyzelino akcizų tarp EBPO šalių, be to, dyzelino akcizas yra mažesnis nei benzino, nors jo naudojimas namų ūkiuose ir žemės ūkyje ypač didina taršą.
„Tai sritis, kur Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį, kad namų ūkiams ir pažeidžiamiems subjektams nebūtų užkrauta didelė našta“, – sakė M. Cormannas.
Akcizų ir automobilių taršos mokesčiai
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad akcizų pokyčius Vyriausybė pristatys vėliau, tačiau, anot jos, Lietuva, balansuodama ant Europos Sąjungos nustatytų minimalių akcizo tarifų, sukuria parankesnes sąlygas žmonėms, perkantiems kurą, bet svarbu keisti jų elgesį.
„Dyzelino ženkliai mažesnis apmokestinimas turi aiškias pasekmes, žmonės renkasi dyzelinius automobilius, šitie mokesčių akcizai, kurie skirti ne šiaip papildyti biudžetus, bet keisti žmonių elgesį, jie tą elgesį ir turėtų keisti“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė premjerė.
„Jei Europos Sąjungos kryptis judėti link mažiau taršių transporto priemonių ir nesudaryti mokestinių preferencijų tam elgesiui, kuris vertinamas kaip kenksmingas aplinkosaugai, tai atitinkamai tie mokesčiai turi būti koreguojami. Tas skirtumas ir preferencija nėra tinkama, ji turėtų nykti arba atsirasti CO2 elementas“, – pridūrė ji.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, akcizų ir automobilių taršos mokesčiai bus koreguojami rudenį. Pasak jo, dyzelinas naudojamas ir šildymui, o pastaruoju metu individualių namų šildymui naudojama vis daugiau iškastinio kuro.
Anot EBPO vadovo, taip pat reikia didinti viešąsias išlaidas aplinkosaugai, kurios nuo 2000 metų sumažėjo ir 2018 metais siekė tik 0,3 proc., palyginti su 0,8 proc. EBPO vidurkiu.
„Labai svarbu, kad artimiausią dešimtmetį šios srities investicijos turi sudaryti 3 proc. BVP. Numatytos priemonės turi padėti mažinti atotrūkį, bet reikia ir privačių priemonių“, – sakė M. Cormannas.
Pasak jo, Lietuva turi pasiremti ir savo pažanga atliekų tvarkymo srityje – per mažau nei dešimtmetį šalis didelę atliekų dalį pradėjo perdirbti, tačiau dabar turi mažinti jų susidarymą.
Vieningas požiūris į atliekų valdymą
EBPO, be kita ko, rekomenduoja Lietuvai investuoti išteklius tik į žaliojo kurso priemones, įvesti CO2 mokestį, atsisakyti iškastinio kuro subsidijų, suvienodinti dyzelio ir benzino akcizus, automobilių registracijos mokestį papildyti metiniu mokesčiu, toliau didinti oro ir taršos mokesčius.
Taip pat organizacija siūlo mažinti atliekų gamyboje ir statybose, azoto išskyrimą žemės ūkyje, užbaigti nuotekų valymo ir vandentiekio infrastruktūros atnaujinimą, toliau didinti oro ir taršos mokesčius.
„Politiškai mes turime rekomendacijas, žinome kelią, sprendimai yra arba paruošti arba pakeliui ir reikia ryžto juos priimti“, – sakė aplinkos ministras.
Pasak EBPO vadovo, Vyriausybė turi turėti vieningą požiūrį į atliekų valdymą, reikia geresnio strateginio planavimo ir didesnio visuomenės dalyvavimo priimant aplinkosaugos sprendimus.
M. Cormanno teigimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2005 iki 2018 metų išaugo 50 proc., pramonėje gerokai sumažėjo anglies dvideginio išmetimų, energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių padvigubėjo ir sudaro 22 proc., tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų išmetimas išliko stabilus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.