Praeitoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje didžioji dalis ES lėšų buvo investuota į infrastruktūrą, tačiau šiuo laikotarpiu tam skiriama dalis yra mažesnė, Vyriausybės valandoje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
„Praėjusioje perspektyvoje didžioji dalis lėšų nukeliavo į infrastruktūrą, galbūt kai kuriais atvejais į perteklinę, kuri reikalavo ir per didelių išlaikymo kaštų. Šitame laikotarpyje yra žymiai mažesnė dalis infrastruktūrai (skiriama. – ELTA), dėl to pačioje pradžioje reikėjo laiko, kad procesas įsivažiuotų“, – kalbėjo finansų ministras.
Seimo posėdžių salėje „valstietis“ Valius Ąžuolas klausė finansų ministro, ar imamasi papildomų priemonių, kad ES lėšos būtų sparčiau išnaudojamos.
„Yra imtasi priemonių: yra papildomos konsultacijos ministerijoms tais atvejais, kai užstringama dėl techninių priežasčių, vykdomas monitoringas Vyriausybėje, aptarimai vyksta periodiškai kartą per ketvirtį, išskiriant rizikingas sritis ten, kur per maža pažanga. Taip pat lengvinama administracinė našta. (…) Dabar sparta didesnė beveik dvigubai nei praėjusiais metais, ir pagal naujausius skaičius matau, kad iki 2023 metų visos lėšos bus investuotos“, – kalbėjo V. Šapoka.
2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa
Lapkričio viduryje Finansų ministerija Vyriausybėje pristatė 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo trečiojo metų ketvirčio ataskaitą. Naujausi duomenys rodo, kad iki šių metų rugsėjo 30 d. projektams buvo paskirstyta 3,9 mlrd. eurų ES fondų lėšų.
Padidėjo ir paskelbtų kvietimų bei sudarytų projektų sąrašų suma – ji iki šių metų rugsėjo 30 d. sudarė 5,2 mlrd. eurų ES fondų lėšų, o išmokėtų lėšų suma padidėjo iki beveik 1,7 mlrd. eurų. Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje Europos Komisijai deklaruota 1,5 mlrd. eurų ES fondų lėšų.
Lietuva pagal iki šių metų rugsėjo 30 d. išmokėtas ES lėšas šaliai (24 proc. nuo 2014-2020 m. Lietuvai skirto finansavimo) užima 8 vietą tarp visų šalių narių ir viršija ES vidurkį, kuris yra 19 procentų.
Flickr.com/CC0 nuotr./šalt. Elta.lt