„Via Carpatia“ turėtų paskatinti transporto ir logistikos sektoriaus bendrovių aktyvumą Lenkijos rytuose. Šio svarbaus kelio nutiesimo privalumai turi būti įvairūs. Tačiau yra ir grėsmių.
Adrian Semaan, „Cushman & Wakefield“ pramonės ir logistikos erdvių departamento konsultantas, primena, kad šiuolaikinių sandėliavimo ir pramoninių erdvių ištekliai rytinėje Lenkijos dalyje yra palyginti nedideli, siekia apie 400 tūkst. m² ir yra sutelkti Žešuve ir Liubline.
– Daugumą plotų sudaro nauji objektai – apie 265 tūkst. m² pastatyta per pastaruosius trejus metus tokių bendrovių kaip Panattoni, MLP, Goodman, CLM ir Waimea Group investicijų dėka. Nauji objektai netrukus bus pastatyti Kielcuose ir Balstogėje, kurie dėl investicijų į greitkelius S7 ir S8 turės greitą susisiekimą su didžiausia logistikos rinka, o būtent su Varšuva, – sako Adrian Semaan.
Jis pabrėžia, kad nepaisant didėjančio susidomėjimo Rytų Lenkijos rinka, logistikos erdvių poreikis tarp nuomininkų vis dar apsiriboja mažais sandoriais, paprastai neviršijančiais 3 tūkst. m². Tačiau ši tendencija gali pasikeisti įgyvendinus svarbias transporto investicijas, įskaitant „Via Carpatia“.
„Via Carpatia“ yra tarptautinis greitkelis, kuris turi būti nutiestas palei rytinę Europos Sąjungos sieną – nuo Klaipėdos per Kauną (Lietuva), Balstogę, Liubliną, Žešuvą (Lenkija), Košices (Slovakija), Debreceną (Vengrija), Konstanzą (Rumunija), Sofiją (Bulgarija) iki Salonikų (Graikija).
Nuotr. GDDKiA/PL
Lenkijoje šio greitkelio trasa numatyta per šias vaivadijas: Palenkės, Varmijos Mozūrų, Mazovijos, Liublino ir Pakarpatės, per buvusius greitkelius S61, S16 ir S19 (įskaitant Balstogę, Liubliną, Žešuvą). Lenkijoje šio greitkelio atkarpos ilgis sieks apie 700 km. Lenkijos atkarpos statybą planuojama baigti 2024 m.
„Via Carpatia“ sukurs naują investicijų potencialą
„Via Carpatia“ greitkelis Palenkėje su keliais S19 ir S8 sujungs Pietų Europą su Skandinavija. Investicijos į greitkelius, jungiančius rytinius miestus, bus papildoma varomoji jėga, skatinanti tokių miestų kaip Balstogė, Liublinas ir Žešuvas vystymąsi. Investuotojai žvelgia į šias rinkas optimistiškai.
– Jau prieš trejus metus Liublino rinkoje pradėta investuoti į logistikos infrastruktūrą ir šiuo metu ten yra apie 130 tūkst. m² nuomai skirtų sandėliavimo patalpų. Jungdama pagrindinius Rytų Lenkijos miestus, „Via Carpatia“ didina susidomėjimą investicijomis į šią šalies dalį, – sako Urszula Duval Rasmussen, vyresnioji derybininkė „Cushman & Wakefield“ pramonės ir logistikos plotų skyriuje.
Andrzej Waszczuk, „Dachser“ sutartinės logistikos ir konkursų skyriaus vadovas, patvirtina, kad pagrindinius Rytų Lenkijos miestus jungiantis elementas, tuo pačiu metu sujungtas su šiaurės ir pietų šalimis, sukuria potencialą investicijų zonoms, esančioms šalia „Via Carpatia“.
Be kelių, reikalinga pramonė ir prekyba
Logistikos sektoriaus požiūriu kelių infrastruktūros plėtra gali turėti teigiamą poveikį sandėlių investicijų rinkai, nors, anot Andrzejaus Waszczuko, šiame etape neįmanoma numatyti, koks stiprus bus šis poveikis.
– Prieiga prie greitkelių ir autostradų nėra vienintelis elementas, sąlygojantis viso regiono aktyvavimąsi. Rytinėse vaivadijose yra palyginti nedaug didelių gamybos ir prekybos centrų, gyventojų skaičius taip pat yra mažesnis, todėl bus sunku pasiekti investicijų į logistiką plėtros lygį, panašų į centrinės ir vakarų Lenkijos lygį, – pabrėžia Waszczukas.
Panašios nuomonės yra Maciej Bachman, PEKAES Grupės prezidentas.
– Greitkelis „Via Carpatia“ eina per rytinę šalies dalį, kurioje vis dar blogai išvystytas kelių tinklas, todėl ateityje naujos kelių atkarpos gali reikšti daugiau galimybių logistikos operatoriams. Mano nuomone, ši iniciatyva gali paskatinti transporto ir logistikos sektoriaus plėtrą šioje šalies dalyje, – prognozuoja Maciej Bachman.
Jis taip pat pabrėžia, kad PEKAES savo veikloje naudoja Lenkijos padėtį pagrindinių susisiekimo maršrutų (Naujasis šilko kelias ir Gintaro kelias) sankirtoje.
– Neabejotinai „Via Carpatia“ leis pagerinti susisiekimą su Rytų Lenkija. Maršrutas driekiasi toliau į Lietuvą ir baigiasi Klaipėdoje. Mes laukiame jo atidarymo, tikėdamiesi, kad „Via Carpatia“ suteiks mums naujų veiklos galimybių, – priduria PEKAES Grupės vadovas.
Nuotr. GDDKiA/PL
Pakarpatės automagistralės S-19, kuri yra „Via Carpatia“ dalis, fragmentas
Į investicijų, glaudžiai susijusių su „Via Carpatia“ ir skatinančių regionų plėtrą, sąrašą buvo įtrauktos užduotys, remiančios transporto koridorių, tokios kaip greitkelis A2 iš Mazovijos Minsko į Bialą Podliaską ir automagistralė S17 Piaski-Hrebenne (Lenkijos ir Ukrainos siena). 2017 m. spalį buvo pasirašytas pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su „Via Carpatia“ greitkeliu Pakarpatės vaivadijos teritorijoje (priedas prie teritorinės sutarties dėl S19 statybos nuo Babicės iki Barvineko prie sienos su Slovakija).
– Pakarpatės regionui tai yra istorinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Žešuvo ir Liublino vyksta intensyvūs darbai, per keletą artimiausių metų kelias S19 bus nutiestas per visą Pakarpatės regioną, – sako EP narys Tomasz Poręba, pabrėždamas, kad „Via Carpatia“ – tai šansas Lenkijos uostams.
Lenkijos uostai siūlo kitą kelio trasą
Trasa, kuri Lenkijoje ves iš Barvineko per Žešuvą į Liubliną, po to keliu S17 į Varšuvą, o iš sostinės keliu S7 ir A1 į Lenkijos uostus, leis vengrams, rumunams, slovakams, bulgarams siųsti prekes ir paslaugas į Lenkijos uostus, taip prisidedant prie jų plėtros.
Patiems uostų šeimininkams nauda nebėra tokia akivaizdi. „Via Carpatia“ statyba gali sustiprinti Gdansko konkurencingumą palyginti su Vokietijos ir Olandijos uostais dėl prekių iš Pakarpatės, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos. Bet kas toliau?
Łukasz Greinke, Gdansko jūrų uosto valdybos pirmininkas, pasisakydamas laidoje „Radio Gdańsk“ studijoje ir portale „Rynek Infrastruktury“, pažymėjo, kad „Via Carpatia“, atsižvelgiant į jos trasą, stiprins Lietuvos Klaipėdos uosto konkurencingumą.
– Jaučiamės esantys visų infrastruktūros sprendimų lobistai, nes esame didesnės logistikos grandinės dalis. Galime turėti geriausias krantines ir terminalus, bet jeigu nebus geležinkelio ir kelių infrastruktūros šalies viduje, krovinių operatoriai ir dispečeriai nesinaudos mūsų uostais. Bet kokia infrastruktūra, kuri gerina kito, svetimo uosto susisiekimą, natūraliai didina konkurenciją mums. Taigi, mūsų nuomone, „Via Carpatia“ turėtų sujungti Žešuvą ir Balstogę Rytų Lenkijoje ir tada pasukti link Trimiesčio, – teigė Łukasz Greinke.
Logistikos operatoriai tikrai turės naudos
Savo ruožtu Andrzej Waszczuk tikina, kad nacionalinio kelių ir greitkelių tinklo plėtra yra visada naudinga logistikos operatoriams. Jis pažymi, kad aukštas infrastruktūros lygis reiškia dar lengvesnę prieigą prie potencialių klientų ir mažesnes transporto išlaidas.
Įvairią naudą mato ir Kamil Żach, „Cushman & Wakefield“ pramonės ir logistikos plotų skyriaus specialistas žemės klausimais. Jis tvirtina, kad „Via Carpatia“ atsiradimas pagerins Rytų Lenkijos įvaizdį tarp investuotojų, ypač logistikos ir sandėliavimo sektoriuje. Šis kelias ne tik pagerins susisiekimą su šalimis, esančiomis į šiaurę ir į pietus nuo Lenkijos, bet ir gerokai sumažins kelionės laiką tarp miestų, tokių kaip Žešuvas, Liublinas arba Balstogė.
– Galima daryti prielaidą, kad dalis investicinių teritorijų, esančių vietovėse, kurios iki šiol investuotojų buvo laikomos prioritetinėmis, iki to laiko bus didžiąja dalimi užstatytos, todėl plotai, esantys palei „Via Carpatia“, ateityje gali būti įdomi alternatyva, – vertina Kamil Žach.