TransInfo

Karen Massey nuotr.

4PL logistikos paslaugos: kada šis sprendimas yra tikrai naudingas?

Per pastaruosius kelerius metus rinkoje buvo paklausos svyravimai, kurie išryškino kiek nuvertintą 4PL vaidmenį logistikos ekosistemoje. Kodėl taip atsitiko?

Vidutinis skaitymo laikas 9 minutės

Norėdami išsiaiškinti šio klausimo esmę ir aptarti įvairias aktualias problemas, susijusias su visu logistikos sektoriumi, įskaitant krovinių saugumą, įgūdžių trūkumą ir didėjančias veiklos sąnaudas, susėdome pasikalbėti su Ianu Crambu, Lesteršyre (Jungtinė Karalystė) įsikūrusios 4PL bendrovės “X2” generaliniu direktoriumi ir savininku.

4PL vaidmuo logistikoje

„X2” generalinis direktorius Ianas Crambas Cramb pripažino, kad 4PL nėra universalus sprendimas.

„Jei jūsų įmonė turi reguliarius srautus ir reisus, kai visą dieną galite intensyviai naudoti savo transporto priemonių parką, todėl sunkvežimiai išvažiuoja pilni, grįžta pilni arba grįžta, pavyzdžiui, su grąžintinomis pakuotėmis, arba jei intensyviai naudojate transporto priemonių parką dieninėmis ir naktinėmis pamainomis, tai yra ekonomiškiausias būdas ir protingas sprendimas”, – sakė I. Crambas.

Jo teigimu, šiuo atveju 4PL nebūtų optimalus sprendimas, tačiau, jo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojų trūkumas gali dar labiau padidėti, o pandemija mus išmokė, kad nuosavas transporto priemonių parkas negali stovėti be darbo, 4PL gali būti protingu pasirinkimu.

„Jei per savaitę, mėnesį ar sezoną labai svyruoja krovinių kiekis, tuomet 4PL sprendimą tikrai verta apsvarstyti”, – pasakė jis. „Mes ištisus metus bendradarbiaujame su tokiais žmonėmis, kurie šią savaitę gali turėti 100 krovinių, o kitą – tik 30″. Tokiu pagrindu negalėtumėte turėti specialaus parko, nes tai būtų ekonomiškai nenaudinga. Taip pat turime klientų, kurie nuolat perveža didelį kiekį krovinių, ir tai tiesiog prasminga, nes jie veža krovinius į vieną pusę.”

Pasak Crambo, lankstumas yra viena iš pagrindinių 4PL savybių, ypač įmonėms, susiduriančioms su tokiais nenuspėjamais apimties svyravimais. Kaip pavyzdį galima paminėti įmonės santykius su sodų centrų grupe, kuri tam tikrais metų laikais gabena skirtingus krovinių kiekius.

Iš kur toks lankstumas? “X2” gauna papildomų pajėgumų bendradarbiaujant su transporto bendrovėmis, iš kurių daugelis – mažos įmonės.

“Visoje šalyje bendradarbiaujame su daugiau nei 1 tūkst. vežėjų, kurie padeda mums tvarkyti padidėjusias apimtis ir remti mūsų klientus. Pavyzdžiui, Kalėdų laikotarpiu šešias savaites dirbame kurjerių įmonėms ir į kelius siunčiame 150 transporto priemonių. Sausio mėnesį situacija nurimsta, tačiau žmonės nelieka be darbo, nes pikas jau praėjo. Dar ilgai gauname naudos”, – aiškino I. Crambas.

Šis lankstumas neapsiriboja vien tik paklausos svyravimais, bet ir plačiu daugelio įmonių poreikių spektru. I. Crambo teigimu, galimybė naudotis tinkamomis transporto priemonėmis šiems poreikiams tenkinti – tai dar vienas atvejis, kai 4PL sprendimas padeda išlaikyti verslą.

„Ką daryti, jei įmonei reikia mikroautobuso, puspriekabės su galiniu keltuvu, Moffett (krautuvas – red.) ar krano? Mes turime ryšius ir galime pristatyti klientams šias transporto priemones. Panašiai yra tada, kai jums reikia refrižeratorinės transporto priemonės, dviaukštės refrižeratorinės arba dviaukštės priekabos – turime tiekėjų, turinčių šias transporto priemones savo parkuose”, – paaiškino įmonės vadovas.

Būti mažesne 4PL logistikos įmone taip pat turi savo privalumų, sakė “X2” atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad I. Crambas 7 metus dirbo „DHL Exel Supply Chain” verslo direktoriumi, taip pat 3 metus – „Wincanton’s” generaliniu tinklo logistikos vadovu, jis turi dešimtmečio patirtį didelėse logistikos įmonėse.

“Su tokiomis mažomis 4PL įmonėmis kaip mes, turinčiomis plokščią struktūrą, greitą sprendimų priėmimą, efektyvų, sklandų ir greitą įgyvendinimą, bendradarbiavimas atrodo kitaip nei su didelėmis korporacijomis, – pabrėžė I. Crambas ir paaiškino, kad “X2” gali pasirašyti 1 mln. svarų vertės sutartį ir pradėti ją vykdyti jau kitą dieną.

Tai labai skiriasi nuo to, ką I. Crambas patyrė dirbdamas korporacijoje. Tuomet jam visada reikėjo eiti į centrinę būstinę, kad gautų leidimą, net ir sudarant vos 50 tūkst. svarų vertės sutartis.

Saugumas: krovinių apsauga akivaizdžiai didėjant krovinių vagysčių skaičiui

Nors nepriklausomos 4PL įmonės, tokios kaip “X2”, ne visada yra logistikos procesų priešakyje, jos atidžiai stebi iššūkius, su kuriais susiduria pramonė. Viena iš tokių problemų – nuolatinis saugių sunkvežimių stovėjimo aikštelių trūkumas. Dėl to Jungtinė Karalystė susidūrė su sunkia krovinių vagysčių prevencijos kova, kuri pastaruoju metu tapo ypač aktuali.

Kaip pabrėžia I. Crambas, net ir trumpas, 45 minučių sustojimas aikštelėje gali būti rizikingas. Jo teigimu, saugios, aptvertos sunkvežimių stovėjimo aikštelės yra pagrindinis veiksnys, galintis pagerinti padėtį. Tokiose aikštelėse prie įėjimo paprastai būna įrengti vartai, kuriuos prižiūri arba stebi žmogus, kad į jas nepatektų nepageidaujami asmenys.

Deja, daugelyje greitkelių aikštelių tokia apsauga neužtikrinta. Būtent todėl “X2” vengia tokių vietų ir renkasi saugią automobilių stovėjimo aikštelę, net jei tai susiję su papildomomis išlaidomis.

zurnalas

Švaraus oro zonos ir kelionė į nulinės taršos krovinių vežimą

Kita aktuali šių dienų Jungtinės Karalystės logistikos problema, yra aplinkos tvarumas. I. Crambas taip pat pabrėžia vienpusio 4PL sprendimo naudą aplinkai, ypač palyginti su nepakankamai išnaudojamais ir tuščiais grįžtančiais vilkikais. Tačiau negalima ignoruoti iššūkių, kuriuos kelių transporto sektoriuje kelia siekis užtikrinti nulinę taršą.

Pavyzdžiui, neseniai didžiuosiuose Jungtinės Karalystės miestuose nustačius mažos ir itin mažos taršos zonas, kai kurios vis dar eksploatuojamos transporto priemonės negali būti naudojamos kai kuriems pervežimams.

Be to, nors anglies dvideginio išmetimo mažinimo siekis yra didelis, ir nemažai kelių transporto ir logistikos įmonių stengiasi jį įgyvendinti naudodamos alternatyvius degalus, tokius kaip HVO ir SGD, vis dar reikia atsižvelgti į tiekimo ir infrastruktūros trūkumus:

„Investicijos į infrastruktūrą, ypač Jungtinėje Karalystėje, nėra didelės. Galite turėti gerų ketinimų, pertvarkyti transporto priemonę į HVO, bet tada, kai būsite bazėje, galite neturėti prieigos prie degalų”, – pasakė jis.

Kalbėdamas apie elektrines transporto priemones, verslinkas pritarė nuomonei, kad jų veikimo nuotolis dar nėra toks didelis, kad jas būtų galima naudoti daugelyje logistikos operacijų.

Vis dėlto, jo teigimu, su elektra varomomis transporto priemonėmis susijusios technologijos vystosi labai sparčiai, todėl jis tikisi, kad baterijomis varomi sunkvežimiai anksčiau ar vėliau gali būti naudojami tolimųjų reisų operacijoms.

Krovinių vežimo geležinkeliais vaidmuo

Kitas būdas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį logistikos srityje – naudoti geležinkelių transportą. Nors I. Crambas pripažįsta, kad krovinių vežimas geležinkeliais yra naudingas, ypač naudojant intermodalinius terminalus jūrų uostuose, jis taip pat mano, kad šią transporto rūšį stabdo keletas veiksnių. Visų pirma – pasenusi šalies geležinkelių infrastruktūra.

„Jungtinėje Karalystėje vis dažniau pasigendama pristatymo tą pačią, antrą ar trečią dieną. Kai užsakymas surenkamas sandėlyje, jis turi būti nedelsiant pakrautas į transporto priemonę ir nuvežtas tiesiai į paskirties vietą. Kad geležinkelis taptų svarbesnis, turėtų pasikeisti visa komercinė dinamika, bent mažmeninėje prekyboje. Nepamirškime, kad daugeliu atvejų vis dar reikia vairuotojo ir transporto priemonės, kad būtų galima atlikti paskutinės mylios pristatymą”, – pabrėžė jis.

Didėjančios transporto išlaidos

Kaip ir daugelis kitų logistikos sektoriaus atstovų, I. Crambas matė, kaip didelę perkamąją ir derybinę galią turintys krovinių siuntėjai spaudė logistikos bendroves mažinti sąnaudas. Vartotojams šis reiškinys gali atrodyti teigiamas, ypač per pragyvenimo išlaidų krizę. Tačiau I. Crambas įspėja, kad vežėjai tiesiog negali patenkinti mažmeninės prekybos milžinų ir kitų stambių siuntėjų lūkesčių nerizikuodami patirti nuostolių. Kita vertus, jis pridūrė, kad kai išteklių trūksta, požiūris gali pasikeisti.

“Transporto išlaidos gali sudaryti vos 2 proc. produkto vertės, tačiau prekių nebuvimas lentynoje gali reikšti 50 proc. bendrosios maržos praradimą”, – Trans.INFO redakcijai sakė “X2” generalinis direktorius, atkreipdamas dėmesį į galimus logistikos sutrikimų kaštus dėl pernelyg didelio dėmesio transporto išlaidų mažinimui.

Svarbiausias veiksnys, dėl kurio pastaruoju metu didėja vežėjų išlaidos, yra brangstantys degalai. I. Crambas pažymi, kad dyzelino kainos šiuo metu yra beveik tokios pat didelės kaip ir praėjusiais metais po Rusijos invazijos į Ukrainą. Dėl to degalai sudaro didelę kelių transporto veiklos sąnaudų dalį.

“Manau, kad net labiausiai patyrę klientai šiandien žino, kad dyzelino kaina padidėjo, ir yra pasirengę mokėti daugiau. Kai kuriais mūsų maršrutais degalai sudaro 30 ar net 50 proc. mūsų išlaidų. Jei vežėjai negaus šių pinigų iš klientų, jie galiausiai bankrutuos”, – sakė I. Crambas.

Deja, kai kurios ilgametę patirtį turinčios transporto įmonės šiuo metu nusprendžia užsidaryti.

“Kalbėjausi su žmonėmis, kurie tiesiog ketina parduoti savo įmones ir išeiti į pensiją, nes nemato ateities. Jų vaikai tikriausiai yra stomatologai, buhalteriai arba dirba kituose sektoriuose ir jie taip pat nemato ateities šioje pramonės šakoje”, – pripažino verslininkas.

Paantraštės