Pasaulinė tyrimų ir konsultacijų įmonė „Gartner“ išdėstė šešis pagrindinius veiksnius, kuriuos organizacijos turi įvertinti prieš nustatydamos savo tiekimo grandinės atsparumą. “Gartner” nurodymai gali pasirodyti itin svarbūs, susiduriant su didėjančiu protekcionizmu.
Šalies ekonomikos riboja išorinę integraciją, norėdamos sutelkti dėmesį į savo vidinius reikalus. Kai kurie tiekimo grandinės vadovai pasekė tokiu pavyzdžiu, mažindami savo priklausomybę nuo Kinijos, ypač po to, kai COVID-19 pandemija atskleidė „įtrūkimus“ šios šalies tiekimo grandinės tinklo patikimume.
Tačiau „Gartner Supply Chain Practice“ vyresnysis analitikos direktorius Kamala Raman perspėja, kad negalima pakeisti pasaulinių tiekimo grandinių taip, kad būtų atsisakyta vientisų verslo santykių.
“JAV ir Kinijos ekonomikos atskyrimas nėra tas pats, kas diversifikuoti siekiant užtikrinti atsparumą. Pirmoji išeitis yra vertinama kaip dvejetainė veikla „viskas arba nieko“, kurią atlikti gali būti brangu arba neįmanoma, atsižvelgiant į integracijos tarp šių ekonomikų gylį. Iš kitos pusės atsparumo didinimas tai puiki idėja” – vertina Kamala Raman.
Žinoma, tai lengviau pasakyti nei padaryti. “Gartner” pabrėžia, kad tiekimo grandinės atsparumo didinimas gali būti „brangus, reiklus ir ilgai trunkantis“, o universalus požiūris yra tiesiog neįmanomas. Todėl norint nustatyti organizacijos, nepriklausomai nuo masto, tiekimo grandinės atsparumą, „Gartner“ nustatė šešis pagrindinius veiksnius, į kuriuos būtina atsižvelgti. Štai jie:
Apetitas rizikai
Pirmasis „Gartner“ nustatytas veiksnys yra „apetitas rizikai“, kuris, paprastai tariant, yra susijęs su organizacijos noru rizikuoti.
„Gartner“ mano, kad rizikos vengimas kelia riziką jiems patiems. Analitikai teigia, kad jeigu įmonė neprisiima rizikos, pradeda trūkti inovacijų, o tai savo ruožtu lemia rinkos dalies praradimą, nes konkurentai gauna naudos iš inovacijų todėl, kad rizikuoja. Todėl įmonėms rekomenduojama bendradarbiauti ir įvertinti savo deklaracijas dėl apetito rizikai.
Apetito rizikai deklaracijoje turėtų būti apibrėžta daug veiksnių, paaiškina „Gartner“ analitikas Koray Köse.
“Joje turėtų būti išsamiai aprašyta, kokiu mastu būtina prisiimti riziką, norint pasiekti strateginius ir veiklos tikslus, išlikti konkurencingiems ir padidinti lankstumą. Neapibrėžtumo metu, kai tarifai ir kiti geopolitiniai įvykiai gali turėti didžiulį neigiamą poveikį tiekimo grandinėms, apetito rizikai deklaracija, kurį priima ir vertina visos suinteresuotosios šalys, turi didesnę reikšmę nei bet kada” – aiškina Koray Köse.
Be apetito rizikai deklaracijos, „Gartner“ taip pat mini „rizikos stebėjimo komitetus“, kurie yra skirti stebėti ir valdyti reakcijas į rizikos atvejus jiems įvykus.
Technologija taip pat yra labai svarbi nustatant apetitą rizikai, tačiau konsultacinė įmonė perspėja, kad šiuo metu labai nedaug dirbtinio intelekto ir mokymosi sistemų platintojų gali pasiūlyti „veikiantį sprendimą“. Be to, kadangi kiekvienas verslas yra skirtingo dydžio ir masto, „Gartner“ rekomenduoja glaudžiai bendradarbiauti su savo finansų ir IT departamentais ir susitarti dėl individualaus biudžeto, kuris garantuos teisingą rizikos valdymo strategiją.
Pagrindiniai partneriai
Sekantis „Gartner“ sąrašo veiksnys yra „pagrindiniai partneriai“. Tai susiję su svarbiausiais organizacijos tiekėjais, kurie gali neturėti išteklių investuoti į diversifikuotą tinklą. Jei paaiškėtų, kad tiekėjas negali palaikyti diversifikavimo strategijos, „Gartner“ sako, kad reikėtų apsvarstyti tokias „palaikymo priemones“ kaip sulėtėjimas ar labiau patyrusių partnerių ieškojimas.
Ką saugome?
Trečias pagrindinis „Gartner“ veiksnys yra akivaizdus. Bendrovės turi tik apsvarstyti, ką jos saugo ir kiek joms tai svarbu. Kaip paaiškina Kamala Raman, organizacijos gali po to paskaičiuoti, kiek tiekimo grandinės atsparumo ir diversifikavimo reikalauja jų tinklas.
“Priimdami sprendimą pirmiausia nustatykite, ką norite apsaugoti – produktų liniją, vyriausybės kontraktą ar patekimą į rinką. Tada pagalvokite apie tai, nuo ko bandote apsisaugoti: rizikos susijusios su išimtiniu tiekimu, didėjančių darbo sąnaudų, tarifų, vykdymo laiko ar reglamentavimo naštos. Atsakymai į šiuos klausimus suteiks jums supratimą apie tai, kiek atsparumo ir diversifikavimo iš tikrųjų reikia jūsų tinklui” – aiškina Kamala Raman.
Kompromisiniai sprendimai
Ketvirtas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant tiekimo grandinės atsparumą, yra kompromisai, su kuriomis įmonės turi sutikti, investuodama brangų laiką ir išteklius į esamo tinklo diversifikavimą.
Atsižvelgdamas į tai, „Gartner“ pataria organizacijoms nustatyti tiekimo grandinės atsparumą, ir tuo pačiu metu nuspręsti dėl naujo produkto ar tinklo konfigūracijos. Be to, konsultacinė įmonė pabrėžia, kad organizacijos taip pat turi atsižvelgti į alternatyvias išlaidas jei nebus įgyvendinta revoliucinė technologija, tokia kaip 5G.
Kas už tai sumokės?
Ankstesnis veiksnys veda mus prie klausimo, kas mokės už bet kokias atsparumo stiprinimo investicijas? Pasak vyresniojo analitikos direktoriaus sunku rasti tinkamą pusiausvyrą tarp išlaidų įsisavinimo ir jų perkėlimo vartotojui.
“Kaip ir visos investicijos, tai turi būti subalansuotas sprendimas. Organizacija gali nuspręsti padengti išlaidas, pasidalinti jomis su tiekėjais iš aukštesnio lygio sektoriaus arba padidinti kainas klientams. Panašiai ir neinvestavimo į atsparumą išlaidos gali būti didelės. Tokio sprendimo trūkumai gali būti tarifai, didėjančios išlaidos, ilgesnis pristatymo laikas, mažesnis klientų pasitenkinimas arba neigiamas poveikis prekės ženklui” – išvardija Kamala Raman.
Politika ir šalies ar verslo partnerių paskatos
Galiausiai Gartneris teigia, kad organizacijos taip pat turėtų atsižvelgti į politiką ir tiek vyriausybių, tiek prekybos partnerių paskatas.
Konsultacinė įmonė atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis šalių ir prekybos zonų siūlo paskatas organizacijoms, kurios planuoja perkelti gamybą atgal į savo kilmės šalį arba bent jau arčiau galutinio kliento. Todėl sprendimas statyti infrastruktūrą tokioje teritorijoje gali pasirodyti pelningas.
Pixabay nuotr.