Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Ar įmanoma optimizuoti tiekimo grandinę taip, kad ji būtų efektyvesnė, pelningesnė ir tuo pat metu ekologiška, socialiai atsakinga ir dar atitiktų vis sugriežtinamas teisines normas? Aišku, kad tai įmanoma, reikia tik pradėti traktuoti abi logistikos koncepcijas kaip visumą.

Tiekimo grandinė (supply chain) apibrėžiama kaip procesas, apimantis visus veiksmus nuo žaliavų įsigijimo, gamybos, platinimo iki produktų pristatymo galutiniam gavėjui. Tai visiškai teisinga, kai turime omenyje klasikinį modelį, dažnai vadinamą forward logistic (FL). Tačiau praktikoje taip pat yra situacijų, kai ši kryptis turi būti pakeista, kai gaminys grąžinamas arba jo gyvavimo ciklas paprasčiausiai pasibaigė. Tokioje situacijoje mes susiduriame su reverse logistic (RL). O šių dviejų logistikos koncepcijų sujungimas viename procese yra būtent tai, ką mes vadiname Closed-Loop Supply Chain (CLSC).

Nuo 2003 m. elektroninių ir elektrotechninių prietaisų gamintojai pagal 2002/96/EB direktyvą buvo įpareigoti atsiimti ir perdirbti savo gaminius. Tai buvo pirmoji pramonės šaka, kuriai uždaros tiekimo grandinės tapo privalomos. Atsižvelgiant į didėjantį visuomenės sąmoningumą dėl aplinkos ir gamtos išteklių problemų, būtina pasiruošti tam, kad sekantys tokio tipo nuostatų įgyvendinimai bus vis dažnesni ir jų taikymo sritis bus išplėsta į kitus gamintojų sektorius. 

Tačiau šis augantis vartotojų sąmoningumas verčia įvairių sričių gamintojus būti socialiai atsakingesniais savo versle. Pavyzdinis šios tendencijos atstovas yra DELL, skelbiantis, kad iki 2030 metų 100 proc. panaudotų pakuočių ir 50 proc. likusių žaliavų gaus iš savo produktų perdirbimo (pvz., plastikai bus naudojami sekančių korpusų gamybai).

Uždarasis ciklas tampa vis populiaresnis

Galime daryti prielaidą, kad būtent plastiko perdirbimo srityje yra didelis šio sprendimo panaudojimo potencialas. Remiantis dabartiniais mokslininkų skaičiavimais, iki 2040 m. metinė plastikų gamyba viršys 700 milijonų tonų. Todėl labai tikėtina, kad šis aspektas bus sureguliuotas įstatymais, o vartotojų požiūris paskatins gamintojus pakeisti jų veikimo būdus. Reverse logistic ar Closed-Loop Supply Chain sprendimų įgyvendinimas plastikinių komponentų gamintojams bus netgi pelningas. Kaip konkrečius šio sektoriaus mechanizmų pavyzdžius reikėtų paminėti veiksmus, susijusius su grąžinimo ir remonto darbais:

– plastikų surinkimo ir atrankos taškų tinklo kūrimas arba bendradarbiavimas su šioje srityje specializuotais tarpininkais;

– overstock ir deadstock grąžinimų priėmimas palankiomis sąlygomis (pvz. tiekimas pramonei tokiai kaip automobilių pramonė yra susijęs su dažnais projekto pakeitimais, kai žaliavos keičiamos daug rečiau);

– supaprastinta rūšiavimo ir patikros kokybės grąžinimo procedūra ir, jei įmanoma, ginčijamų gaminių taisymas ir iš naujo perdirbimas į žaliavą ten, kur tai neįmanoma;

– logistikos procese sugadintų produktų perdirbimas;

– nuolaidų už atliekų grąžinimą iš sekančių apdorojimo procesų taikymas, situacijoje, kai mūsų produktas yra tokio apdorojimo daiktas.

Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad lankstus požiūris į minėtas grąžinimo rūšis daro teigiamą poveikį bendradarbiavimui ir sumažina tokių bylų nagrinėjimo formalumus ir administracines išlaidas. Ypač abiem šalims naudingas sprendimas yra mechanizmas, kuriuo grąžiname tiekėjui jo gaminius, kurie buvo pažeisti tolesnio perdirbimo ar surinkimo metu, mainais gaudami lengvatines sąlygas kitam pirkimui. Aš, nemokamai naudodamas važiuojantį uždaruoju ciklu automobilį, atsikratau atliekų, kurias kitaip turėčiau pats atiduoti į metalo laužą. O tiekėjas palankiomis sąlygomis gauna žaliavą, kurią panaudos.

Žinoma, kai kurių tiekimo grandinės išlaidų padidėjimas yra neišvengiamas. Galime priimti, kad transporto išlaidos išliks pastovios, neatsižvelgiant į tai, ar žaliava atvyksta iš gamintojo, ar kaip grąžinimas iš rinkos. Panašiai, kalbant apie reikalingą infrastruktūrą, pakaks jau esamų paskirstymo ir perkrovimo centrų. Tačiau išlaidos susijusios su preliminariu tikrinimu, rūšiavimu ir valymu prieš pakartotinį naudojimą gamybos procese, greičiausiai bus būtinos.

Iš kitos pusės, esant tinkamam veiklos mastui, šios išlaidos neviršys naujų žaliavų pirkimo išlaidų ir tuo pačiu daugelyje situacijų tai leis sumažinti skundų nagrinėjimo išlaidas ir užmegzti ilgalaikius verslo ryšius.

Atsižvelgiant į tokių pramonės šakų, kaip elektrinių ir elektrotechninių prietaisų gamintojų, patirtį bei, o galbūt visų pirma FMCG sektoriaus įmones, kurios optimizavo savo tiekimo grandines, įgyvendinant bent “milk run” ir “backhauling” iki tokio lygio, kad nuolat rotuoja dalį asortimento tarp parduotuvių ir paskirstymo centrų ar kitų gavėjų. Galime aiškiai teigti, kad visi tokie sprendimai tampa vis populiaresni logistikos paslaugų rinkoje ir daugelį jų didesniu ar mažesniu mastu dabar gali būti naudojami projektuojant uždarą ciklą. Jie gali būti veiksmingai įgyvendinami teisiniais, aplinkosaugos ir išlaidų tikslais.

Liejimo pramonė naudoja uždarą ciklą

Yra dar viena pramonė, kuri ilgą laiką bando naudoti uždarojo ciklo tiekimo grandinės mechanizmus ir įvairius jo darinius. Be to, šiuo atveju veiksnys, paskatinęs ieškoti tokių sprendimų, visų pirma buvo ekonominis skaičiavimas. Aš turiu omenyje, žinoma, liejimą net  tokiems reikliems klientams, kaip automobilių ir geležinkelių pramonės.

Vis daugiau įmonių iš šios srities atsiveria šiam modeliui. Jas skatina išlaidų palyginimas – iš vienos pusės, žaliavų gavyba, iš kitos, sąnaudos, reikalingos „laužo“ surinkimui iš rinkos, toliau perdavimui jį atrankai ir, jei būtina, taip pat perdirbimui pridedant tinkamų „švarių“ priedų. Visų pirma, tai remiasi bendradarbiavimu su specializuotais tarpininkais, užsiimančiais laužo supirkimu ir pirmine atranka. Tuo pat metu būtina žinoti, kad laužo prekyboje yra įvairaus dydžio subjektų, nuo labai mažų, orientuotų į mažus kiekius, iki labai didelių, kuriuos pagal paprastą platinimo modelį galima palyginti su didmenininkais.

Ir būtent ši antroji grupė yra plieno ir liejimo pramonės įmonių partnerė. Apibendrinant mažesnių supirkimų potencialą, jie turi apimtį, leidžiančią užmegzti ir palaikyti nuolatinius verslo ryšius.

Antrasis žaliavų skirtų perdirbimui „surinkimo“ iš rinkos kanalas yra liberalus požiūris į grąžinimų priėmimą iš tiesioginių klientų. Nepriklausomai nuo to, ar tai atsiranda dėl pripažintos kokybės problemos, ar tai atmetimo rezultatas tolesnio perdirbimo procese pas gavėją ar net tam tikrų savybių praradimas įprasto gyvavimo ciklo metu. Taip pat, kai sukuriamas deadstock’as ar bent jau overstock’as platintojo ar tolesnio perdirbėjo pusėje.

Kiekvienoje iš šių situacijų grąžinimas priimamas ir apdorojamas klientui patogiomis sąlygomis, o pati žaliava atgaunama ir naudojama pakartotinai. Puikus pavyzdys yra grupė „Fundera Condals“, kuri nuo 1996 m. ir ISO 140001 įgyvendinimo pereina nuo paprasto “forward logistic” proceso prie modelio, kurį jie patys vadina “circular economy” ir kuris tiksliai remiasi tiekimo grandinės uždarojo ciklo principu.

Kokią naudą neša Closed-Loop Supply Chain?

Kaip matome, kelių paminėtų sričių pavyzdyje, daugelyje pramonės šakų aptariamus sprendimus įmanoma pritaikyti pasiekiant, tarp kita ko, tokią naudą:

– žaliavų pirkimo išlaidų sumažinimas, tuo pačiu padidinant pardavimo pelną,

– aplinkos apsaugos ir socialinės atsakomybės srityse, kas gali būti konkurenciniu pranašumu,

– klientų pasitenkinimo gerinimas dėl bendradarbiavimo per visą produkto gyvavimo ciklą ir jo atsiėmimas pasibaigus galiojimui,

– vertingų duomenų apie gaminį ir jo savybes surinkimas įvairiais jo gyvavimo ciklais.

Ir tuo pačiu metu tam paprastai nereikia žymiai didesnių, nei pagrindinio logistikos modelio sukūrimas, išlaidų.

Pixabay/WFranz nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros