Liepos 2 d. Europos Komisija pristatė privalomo klimato tikslo projektą 2040 metams – iki to laiko ES grynoji šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija turėtų būti sumažinta 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Briuselis tokiu būdu siekia išlaikyti kelią link jau priimto neutralumo klimato atžvilgiu iki 2050 m. tikslo – tai esminis įsipareigojimas, įtvirtintas Europos Klimato teisėje.
Pramonė ir investuotojai tikisi aiškios krypties. Šiandien rodome, kad esame pasiryžę iki 2050 m. dekarbonizuoti Europos ekonomiką,“ – sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
2040 m. tikslas yra dar vienas žingsnis dekarbonizacijos kelyje. Tuo tarpu iki 2030 m. ES turi sumažinti emisijas bent 55 proc., palyginti su 1990 m.
Klimato sertifikatai iš trečiųjų šalių
Norėdama pasiekti šiuos tikslus, EK planuoja nuo 2036 m. į ES emisijų balansą ribotai įtraukti tarptautinius klimato apsaugos projektus. Ne daugiau kaip 3 proc. 1990 m. emisijų galima kompensuoti naudojant vadinamuosius klimato sertifikatus iš ES nepriklausančių šalių. Iki šiol ES valstybės narės privalėjo įgyvendinti savo tikslus tik per emisijų mažinimą savo teritorijoje.
Komisijos siūlymai dėl 2040 m. klimato tikslo dabar bus perduoti Europos Parlamentui ir ES valstybėms narėms, kurios parengs savo pozicijas. Tolimesnėse derybose jos bus sujungtos į bendrą teisės aktą.
Transportas ir logistika: infrastruktūra – silpnoji grandis
Ypač transporto ir logistikos sektoriui kyla didžiulių iššūkių. Vokietijos automobilių pramonės asociacija (VDA) 90 proc. tikslą pavadino „šiuo metu nepasiekiamu“.
Šiuo metu nematome, kaip iki 2040 m. visoje Europoje būtų galima sumažinti CO2 išlakas 90 proc. – net ir įgyvendinus 55 proc. tikslą iki 2030 m.,“ – teigė VDA prezidentė Hildegarda Müller.
Ji pridūrė, kad „Briuselis turi daryti daugiau nei tik kelti ambicingus tikslus.“ Pasak jos, būtina spartinti įkrovimo ir vandenilio pildymo infrastruktūros plėtrą bei griežtai stebėti jos plėtros eigą.
Ji taip pat paragino išplėsti taršos leidimų prekybos sistemą transporto ir statybos sektoriams. Tokia priemonė ne tik sumažintų reguliavimo sudėtingumą, bet ir suteiktų pramonei daugiau prognozuojamumo.
Tai būtų reikšmingas reguliacinės aplinkos supaprastinimas – ir tai reikia vertinti teigiamai,“ – pabrėžė H. Müller.
Kritiškai pasiūlymus įvertino ir „eFuel Alliance“, pavadinusi juos „ambicingais, bet nelabai pragmatiškais.“ Organizacijos generalinis direktorius Ralfas Diemeris pabrėžė, kad Europos verslui reikia investicinio saugumo.
Jis paragino užtikrinti „reguliacinį atvirumą vietoje draudimų“ ir „mokesčių lengvatas CO2 neutraliesiems degalams“, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija.
Aljansas atkreipė dėmesį į ekologiškų degalų potencialą mažinant CO2: vos 5 proc. priemaiša iki 2030 m. galėtų kasmet sumažinti emisijas net 60 mln. tonų CO2. Ypač tai aktualu esamoms aviacijos, jūrų ir kelių transporto parkams kaip realus dekarbonizacijos sprendimas.
