Vairuotojo kova su nesąžiningu darbdaviu prasidėjo 2011 m. Tuo metu vyras įsidarbino Belgijos krovinių vežimo bendrovės “H.Essers” Rumunijos filiale. Jam daugelį metų buvo mokamas minimalus Rumunijos darbo užmokestis – 200 Eur, nors iš tikrųjų jis dirbo Belgijoje esančioje bendrovėje.
Tačiau Stefanas Popesku niekada nedirbo Rumunijoje, nes pačioje darbo pradžioje buvo išsiųstas į Belgiją atlikti nemokamos dviejų savaičių stažuotės. Po to jis dirbo Genko mieste ir dažniausiai naktimis važinėjo tarp Belgijos ir Vokietijos. Oficialiai jam buvo mokama 200 Eur per mėnesį pagal tuo metu Rumunijoje buvusį minimalų darbo užmokestį.
“Praktikoje taip pat gaudavau 40 Eur dienpinigių. Tai padengdavo mano išlaidas pakeliui, pavyzdžiui, maisto ar dušo”, – Belgijos dienraščiui „Nieuwsblad” papasakojo E. Popesku.
Vairuotojas greitai išsiskyrė iš kitų vairuotojų savo sumanumu, todėl viršininkas paskyrė jam ne tik naktinį, bet ir dieninį darbą. Vairuotojas tikrino sunkvežimių techninę būklę, kabinų švarą ir panašiai. Dėl to įmonė padidino jo priedą iki 45 Eur, nors bazinis atlyginimas liko nepakitęs.
Tuo tarpu vyras studijavo teisę ir tapo bendrovės vadovo Noelio Eserso ir jo šeimos „privačiu vairuotoju”. Darbdavys jam pažadėjo, kad kai baigs studijas, gaus Belgijos darbo sutartį. Popesku, kuris išlaikė šeimą su penkiais vaikais, patikėjo savo darbdaviui. Deja, Essersas žodžio nesilaikė, todėl vairuotojas nusprendė kreiptis į teismą Rumunijoje.
Rumunijos teismas nusprendė, kad jis nėra kompetentingas, ir pareiškė, kad negali priimti sprendimo dėl Belgijos darbo ginčo. Jis nurodė, kad, nepaisant Rumunijos sutarties, faktinis darbas vyko Belgijoje, todėl taikomi Belgijos socialiniai teisės aktai. Tada Popesku kreipėsi į Belgijos darbo teismą. Šis priėmė jam nepalankų sprendimą, todėl vairuotojas jį apskundė.
Apeliacinį skundą išnagrinėjo Antverpeno darbo teismas, kuris šį ketvirtadienį nusprendė, kad Popesku turėjo teisę į Belgijos minimalų darbo užmokestį ir su juo susijusias socialines teises ir gali reikalauti grąžinti darbo užmokestį.
„Derybos dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir papildomos kompensacijos dydžio vyks tik 2024 m. sausį, tačiau šis teismo sprendimas yra labai svarbus”, – pasakė Popesku advokatas Janas Buelensas, kurį cituoja Belgijos laikraštis.
Sunkvežimio vairuotojas S. Popesku taip pat džiaugiasi nuosprendžiu, tačiau kartu neslepia nusivylimo.
“Tai nenormalu, kad septynerius metus turėjau bylinėtis, kad galiausiai įrodyčiau, jog buvau teisus. Išsilaikiau, nes mane palaikė profsąjunga ir advokatas, tačiau daugelis sunkvežimių vairuotojų tokios prabangos neturi. Jie nieko nedaro dėl nesąžiningų darbo sąlygų”, – pareiškė sunkvežimio vairuotojas.
