Europos profesinių sąjungų asociacijos ETF pranešime teigiama, kad 2019 m. ES leidimus dirbti gavo 200 tūkst. sunkvežimių vairuotojų iš trečiųjų šalių, tokių kaip Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanas. Jų skaičius per pastaruosius 5 metus išaugo penkis kartus – 2014 m. visoje Europos Sąjungoje dirbo tik 42 tūkst. galiojančius pažymėjimus turinčių vairuotojų ne iš Europos Sąjungos šalių.
„Lenkų ir rumunų vairuotojai jau nenori dirbti darbo, dėl kurio mėnesį jų nėra namuose, be socialinio ir sveikatos draudimo“, – rašoma ETF pranešime. ES piliečiams tokios sąlygos nepriimtinos. Įmonės priverstos įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių. Pasak vokiečių ekspertų, kiekvienais metais jų skaičius vis daugėja.
Dėl to „kaltė“ tenka Lenkijai ir Lietuvai, kur išduota 70 proc. leidimų (šie dokumentai galioja penkerius metus ir yra būtini norint įdarbinti vairuotojus ne iš ES šalių). Tokių leidimų 2019 m. Lenkijoje išduota 89 tūkst. (2012 m. jų buvo 4,2 tūkst.), tuo tarpu Lietuvoje – net 53,4 tūkst. Prieš aštuonerius metus šis skaičius buvo 2,2 tūkst. Atsižvelgiant į Lietuvos dydį, šis skaičius yra iš tiesų įspūdingas.
Kitos šalys buvo šiek tiek “kuklesnės”. 2019 m. Ispanija išdavė 13,5 tūkst. leidimų, Slovėnija 12,4 tūkst., Latvija 6,7 tūkst., Slovakija 4,3 tūkst., Čekija 3,7 tūkst., Italija 3,3 tūkst., Rumunija 2 tūkst. Ir Vokietija – 1,9 tūkst..
Daugiausia vairuotojų atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos. Daug taip pat atvažiuoja iš Moldavijos, Rusijos ir Kazachstano. Ispanijoje yra ypač daug marokiečių ir ekvadoriečių. Vis dažniau į Lietuvą atvyksta darbuotojai iš Centrinės Azijos šalių, tokių kaip Uzbekistanas.
Trans.INFO nuotr.