Nuo gruodžio 1 d. Vokietijos keliais važiuojantys vežėjai turės mokėti naują kelių rinkliavą ir mokestį už anglies dioksido išmetimą. Tačiau tai ne viskas – nuo 2024 m. liepos 1 d. mokėti už kelius teks net mažiems furgonams, kurių didžiausia leistina bendroji masė nuo 3,5 iki 7,5 t.
Vokietijos federalinė vyriausybė daro prielaidą, kad 2024–2027 m. papildomos rinkliavos pajamos iš diferencijuoto CO2 išmetimo sudarys 26,61 mlrd. eurų. Vyriausybė atsižvelgė tik į transporto priemones nuo 7,5 t.
Naujasis reglamentas sukėlė Vokietijos krovinių siuntėjų ir vežėjų protestus. Didžiausia šalies vežėjų organizacija BGL apskaičiavo, kad „Euro 6“ standartus atitinkančioms transporto priemonėms naujasis mokestis gali padidėti net 83 proc., ir teigia, jog CO2 mokestis de facto yra naujas mokestis, kuris smogs visuomenei, skatindamas infliaciją. Šis žingsnis esą „nukreiptas prieš pilietinę visuomenę“ ir „prieš verslą“.
Didesnis kelių mokestis kirs vežėjams per kišenę
Kelių rinkliavos didinimo ir papildomo mokesčio poveikis bus juntamas toli už Vokietijos ribų. Europos širdyje esančioje šalyje, didžiausioje žemyno ekonomikoje ir pramonės galiūnėje, jungiasi ir prasideda svarbiausi transporto keliai. Vokietija yra didžiausia daugumos Europos Sąjungos valstybių prekybos partnerė.
Didelę dalį krovinių veža Lenkijos vežėjai. Jiems taip pat tenka nemenka dalis sunkvežimių eismo Vokietijos keliuose – beveik kas penktas sunkvežimis, su kuriuo susiduriama mokamuose keliuose šioje šalyje, registruotas Lenkijoje. Vokietijoje galima dažnai sutikti ir lietuviškų vilkikų, kurių čia vis daugiau (2023 m. pirmą pusmetį Lietuvoje užregistruoti sunkvežimiai Vokietijos keliuose įveikė 13,9 proc. daugiau kilometrų negu tuo pačiu laiku praeitais metais, t. y. apie 123 mln. km). Dabar šioms įmonėms gresia šokiruojantis išlaidų padidėjimas.
„Daugiau nei 80 proc. pakeltas mokestis yra radikalus Vokietijos vyriausybės žingsnis ekologijos link“, – tvirtina Robertas Zarzeckis, „Citronex Trans Energy“ generalinis direktorius, ir priduria, kad padidinimas gali „stipriai sukrėsti“ Vokietijos transporto rinką, turėti poveikį tranzitiniams vežimams.
Kaip jau minėta, 40 t sunkvežimiui, atitinkančiam „Euro 6“ standartus, rinkliava padidėja 86 proc. – nuo 19 iki 35,4 euro centų. Lenkijos ekspedicijos ir logistikos rūmų skaičiavimais, tranzitas per Vokietiją tokiu sąstatu kainuos 123 eurais brangiau. Kone per vieną naktį vežėjai buvo pastatyti prieš Vokietijos reguliavimo institucijos įvykusį faktą.
„Esame sudarę ilgalaikes sutartis, kuriose neatsižvelgta į tokio drastiško mokesčio įvedimą, – sakė bendrovės „Mag-Trans“ vadovas Piotras Magdziakas. – Mūsų įmonei, kurios 470 transporto priemonių šiuo metu važinėja visos Europos Sąjungos keliais, šis padidėjimas, t. y. vien tik kelių mokestis Vokietijoje, kainuos 18 mln. zlotų (4 mln. eurų) per metus.“
Jo teigimu, tokia padėtis gali lemti daugelio vežėjų bankrotą, nes Vokietija buvo ir, nepaisant vidaus rinkos nuosmukio, tebėra pagrindinė Vidurio ir Rytų Europos klientė. Kelių mokesčiai čia bus padidinti tuo metu, kai transporto įmonės susiduria su ekonomikos nuosmukio padariniais, ypač su maža transporto paslaugų paklausa.
Tarifų didėjimas tikras, maržos – nebūtinai
Niekas savęs neapgaudinėja, kad vežėjai ir krovinių siuntėjai padengs padidėjusias sąnaudas. Įkainių kėlimas neišvengiamas. Lenkijos vežėjai skaičiuoja, kad tranzitinio vežimo per Vokietiją kainos išaugs 4–7 proc., o kabotažo Federalinėje Respublikoje – apie 10 proc. Lenkijos ekspedicijos ir logistikos rūmų skaičiavimais, rinkliavos padidinimas daugiau nei 15 euro centų reiškia, kad vežėjų išlaidos padidės maždaug 13,5 proc.
Vokiečių sprendimo pasekmės bus jaučiamos daugelyje ES šalių. Vokietijoje registruotos transporto priemonės sudaro tik 57 proc. mokamais keliais važiuojančių sunkvežimių. Daugiau kaip 24 proc. sudaro transporto priemonės iš Lietuvos, Čekijos ir Rumunijos. Taigi kelių mokesčio padidinimą pajus viso regiono vežėjai.
TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad Vokietija yra pagrindinė mūsų šalies transporto paslaugų eksporto partnerė. 2022 m. Lietuva į Vokietiją eksportavo 1,7 mlrd. eurų, arba 18 proc. visų šalies transporto paslaugų.
„Toks nepamatuotas finansinis spaudimas (kelių mokesčio didinimas – red.) neatlikus poveikio vertinimo gali sukelti neigiamą efektą visai ekonomikai ir konkurencijos tarp transporto rūšių iškraipymui, – įsitikinęs P. Drižas. – Lietuvos vežėjai taip pat neišvengs didesnių veiklos kaštų, dėl kurių išaugs paslaugų kainos dedamoji.“
Jo teigimu, sektoriui teks „mokėti ne vieną, o du, tris ar net ir daugiau kartų, nes CO2 mokesčius verslas ir taip moka per dyzelino akcizą, kelių mokesčius“.
„Dėl planuojamų naujų taršos mokesčių išlaidos transporto įmonėms smarkiai išaugs, visos finansinės naštos verslas negalės prisiimti, todėl krovinių gabenimo grandinė brangs, o galiausiai už viską susimokės galutinis vartotojas“, – aiškino P. Drižas.
„Kelių mokesčiai sudaro 10 proc. krovinių gabenimo išlaidų, o pokyčiai (rinkliavos Vokietijoje – red.) šiuo atveju sudaro nuo 2 iki 5 proc. išlaidų“, – sakė Mihai Teodorescu, „DSV Road“ generalinis direktorius Rumunijoje.
„Vengrijos vežėjai šiais metais turės padidinti tarifus bent 8–10 proc., kad išlaikytų tokį veiklos lygį, kuris garantuotų pagrįstą ir teisingą pelną“, – komentuoja Vengrijos vežėjų asociacija MKFE.
O tai nebus lengva klientų rinkoje. MKFE apskaičiavo, kad po šių metų rinkliavų padidinimo Vengrijoje tik 7 proc. vežėjų sugebėjo visą padidėjusią rinkliavą perkelti klientams. Vienam iš penkių pavyko perkelti ne daugiau kaip ketvirtadalį išlaidų, o daugiau kaip pusė vežėjų visai nepadidino savo tarifų (o rinkliava padidėjo 17 proc.!).
Šioje Europos dalyje transporto įmonės dirba su mažomis maržomis, kurios dabar patirs dar didesnį spaudimą.
„Vis dažniau įmonės dirba su 1–3 proc. maržomis. To nepakanka, kad jos galėtų atlikti numatytus technologinius patobulinimus, pavyzdžiui, atnaujinti transporto priemonių parką“, – nurodo MKFE.
Trumpai tariant, Vokietija baudžia transporto priemonių parkų savininkus didesniais mokesčiais už įprastinius degalus, tačiau mokesčių dydis neleis vežėjams investuoti į technologijas, kurių tikisi ši šalis. Kaip nesunku atspėti, šis atvejis susijęs ne tik su Vengrija.
Iš tiesų, siekiant neutralizuoti dėl naujų rinkliavų padidėjusias sąnaudas, reikia tik iš dalies padidinti tarifus. MKFE teigia, kad, realiai norint padengti nuolatinį sąnaudų didėjimą, tarifus reikia pakelti 20–30 proc.
Lietuvos vežėjai taip pat turi ieškoti būdų, kaip kompensuoti išaugusią rinkliavą. Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas mano, kad vertėtų peržiūrėti trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo Lietuvoje apribojimus.
„Geriausias būdas kompensuoti didesnes vežėjų išlaidas užsienio šalyse būtų didesnis dėmesys problemų sprendimui, kurias turime savo šalyje. Juk dėl jų vežėjai irgi dažnai patiria nuostolių“, – kalbėjo Z. Buivydas.
