Didžiausią poveikį tokiam rezultatui turėjo 2022 metų pradžioje dėl sankcijų smarkiai kritusi baltarusiškų trąšų krova. Tuo metu per metus augo grūdų, suskystintų gamtinių dujų, statybinių medžiagų krova.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad krovos rezultatai išlieka stipriausi tarp artimųjų konkurentų, nes Klaipėdoje krova itin diversifikuota.
„Mažėjant vienų krovinių, juos bendroje statistikoje atsveria kitų augimas. Metams artėjant prie pabaigos, fiksuojame, kad į teigiamą pusę rezultatą koreguoja grūdų krova, kuri šiais metais žymiai didesnė dėl ilgiau užsitęsusio praėjusių metų derliaus išgabenimo ir jau prasidėjus šiųmetinio grūdų derliaus eksportui, vis dar išlieka auganti suskystintų gamtinių dujų krova, krovinių konteineriuose srauto stabilumas“, – pranešime sakė A. Latakas.
Baltijos jūros uostai
Klaipėdos uoste sausį-rugsėjį perkrauta 24,1 mln. tonų krovinių – 11 proc. mažiau nei pernai sausį–rugsėjį. Tuo metu Rygoje krova mažėjo 19 proc. iki 14,1 mln. tonų, Talino jungtiniame uoste – 31 proc. iki 9,5 mln. tonų, Ventspilyje – 21 proc. iki 8,3 mln. tonų, o Liepojoje – 8 proc. iki 5,2 mln. tonų.
Nepaisant sankcijų, bendra Rusijos uostų Baltijos jūroje krova per 9 šių metų mėnesius paaugo 8,8 mln. tonų.
Daugiausiai krovinių šiemet pritraukė trys Rusijos uostai: Ust Lugos – krova augo 0,2 proc. iki 89,8 mln. tonų, Primorsko – 8 proc. iki 47,5 mln. tonų, Sankt Peterburgo – 21 proc. iki 35,5 mln. tonų. Krova Kaliningrade didėjo 10 proc. iki 6,9 mln. tonų, Vyborge – 35 proc. iki 1,1 mln. tonų, o Vysocke krova smuko 16 proc. iki 9,9 mln. tonų.
Per tris šių metų ketvirčius Rusijos jūrų prekybos uostuose perkrauta 675,3 mln. tonų krovinių – 9 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė federalinė agentūra „Rosmorrečflot“. Skystų krovinių krova padidėjo 1,5 proc. iki 330,9 mln. tonų, sausų – 17,3 proc. iki 344,4 mln. tonų.
Europos uostai
Sankcijų įtaką ir ekonomikos būklę atspindi šių metų krovos rezultatai didžiausiame Europos – Roterdamo uoste, kuriame per devynis mėnesius krova mažėjo 6 proc. iki 329,9 mln. tonų (2022 metais – 351 mln. tonų), o svarbiausio krovinio – konteinerių – 7 proc.
Panašūs rezultatai dėl tų pačių priežasčių fiksuojami ir antrame pagal dydį Europos Anverpeno–Briugės uoste – čia ji mažėjo 6 proc. iki 204,4 mln. tonų, o konteinerių krova traukėsi 6,8 proc.
2022 m. 15 didžiausių Europos uostų, turinčių konteinerių terminalus, iš viso perkrovė apie 79,2 mln. TEU krovinių. Tai 0,9 proc. mažiau nei 2021 metais pasiektas rekordas ir vis dar 0,7 proc. mažiau nei 2019 m.
Nuo 2024 m. sausio mėn. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) bus išplėsta ir apims visų į ES uostus įplaukiančių didelių laivų išmetamą CO2 kiekį. Šis anglies dioksido mokestis neabejotinai turės įtakos pasauliniams krovinių vežimo tarifams. Italija, Portugalija, Malta, Graikija, Kipras ir Belgija jau išreiškė susirūpinimą dėl galimo ATLPS poveikio jų uostams. Ekspertai tikisi, kad uostų krova sumažės dar labiau ir kad žymiai brangs jūros transportas.
Šaltiniai: BNS, Klaipėdos uosto direkcija, Europos Parlamentas
