Tikėtina, kad „just-in-time“ tiekimo grandinės po pandemijos išplis dar labiau ir prisidės prie tolesnės tarptautinės prekybos regionalizacijos. Padidėjęs netikrumas bus naudingas dideliems tarptautiniams koncernams mažesnių įmonių sąskaita.
Nuo pandemijos pradžios didelis dėmesys yra skiriamas pasaulinėms tiekimo grandinėms (pvz., Baldwin ir Evenett 2020). Kai Kinija įvedė pirmąjį pasaulyje „lockdown“ izoliaciją (ekonomikos blokavimą), tiekimo šokas iškart paveikė Europos ir Amerikos kompanijas. Dėl pakaitomis uždaromų ir iš naujo atidaromų gamybos centrų pradėjo greitai augti problemos su tiekimo grandinėmis, kurias Baldwin ir Freeman (2020) pavadino „tiekimo grandinės užkrėtimu“. Plačioji visuomenė atkreipė dėmesį į pasaulinių tiekimo grandinių problemas, kai tapo aišku, kad jos taip pat turi įtakos medicinos įrangos tiekimui.
Tačiau gerai koordinuotų ir efektyvių tarptautinių tiekimo tinklų – kurie labai padidino greitį ir galią, su kuria tiekimo šokas paveikė ekonomiką – verslo modelis veikė patirdamas spaudimą dar prieš prasidedant COVID-19 krizei. Didėjantis netikrumas politinėje aplinkoje, stebimas bent jau nuo Didžiosios recesijos, o taip pat atsiskleidžiantys klimato kaitos padariniai, sukėlė didėjantį susirūpinimą dėl pasaulinių tiekimo grandinių stiprumo, atsparumo ir net struktūros.
Dėl pakaitomis uždaromų ir iš naujo atidaromų gamybos centrų visame pasaulyje pradėjo greitai augti problemos su tiekimo grandinėmis.
Iki šiol pasirodė stebėtinai mažai empirinių ir konceptualių tyrimų, kurie galėtų sudaryti pagrindą šioms diskusijoms. Be to, jie dažnai gaunami iš pramonės tyrimų, kurie yra sutelkti į labai siaurą tikrovės dalį. Norėdamas padaryti pažangą abiejose šiose frontuose, savo naujausiame moksliniame tyrime („Pisch 2020“) naudojuosi duomenimis apie Prancūzijos gamintojus 1997–2006 m. laikotarpiu ir pateikiu išsamų „just-in-time“ (JIT) tiekimo grandinių empirinį apibūdinimą. Nubrėžiu teorinius rėmus, kurie atitinka duomenyse pastebėtus modelius, ir jais naudodamasis aptariu galimą ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms pasaulyje po koronaviruso pandemijos.
Regioninės ir vertikaliai integruotos just-in-time tiekimo grandinės
JIT tiekimo grandinės yra susiaurintos ir labai suderintos gamybos etalonas. Tiekėjai ir klientai vertės grandinėje koordinuoja savo veiksmus taip, kad užuot laikymo sandėlyje, visos pagamintos tarpinės ir galutinės prekės būtų nedelsiant atsiimamos ir toliau perdirbamos. Ši valdymo paradigma, kurią aštuntajame dešimtmetyje sukūrė japonų automobilių gamintojas „Toyota“ (Ohno, 1988 m.), didžiąja dalimi remiasi informacijos apsikeitimu: kai vėlesniame grandinės etape esantis klientas ar gamykla perduoda savo tiekėjui, esančiam ankstesniame grandinės etape, tikslų užsakymą, tik tada tas pradeda gamybą.
Savo darbe aš tyrinėju, kokiu mastu atskiros įmonės naudoja tiekimo grandines tokias kaip JIT. Šiam tikslui naudoju aukštos kokybės tyrimų duomenis iš daugiau nei 3000 Prancūzijos gamybos įmonių 1997–2006 m. laikotarpiu. Analizuotoje duomenų grupėje kiekviena įmonė informuoja apie tai, ar gauna iš savo tiekėjų, ar pristato savo klientams prekes JIT režimu. Didelis kiekis kitos Prancūzijos įmonių lygio konfidencialios informacijos leidžia man palyginti įmones naudojančias JIT tiekimą su įmonėmis, kurios JIT tiekimo nenaudoja ir jų atitinkamomis tiekimo grandinėmis. To dėka galiu pateikti išsamų jų organizacinės struktūros vaizdą.
JIT tiekimo grandinės yra labai paplitusios, svarbios bendruoju lygmeniu, o jų dalyviai tai didelės ir labai produktyvios įmonės.
Tiekimo grandinės valdymas JIT režimu tai įprasta praktika: net tokiose pramonės šakose kaip „mediena ir medienos gaminiai“ ar „nemetalo mineraliniai produktai“ apie 30 proc. visų įmonių pripažįsta dalyvavimą JIT tiekimo grandinėse. Maždaug du trečdaliai visų „motorinių transporto priemonių“ pramonės įmonių, tai įmonės, kurios naudoja JIT sistemą, o tai yra didžiausias ištirtų mėginių skverbties lygis. Be to, įmonės, besinaudojančios JIT sprendimu, paprastai yra daug didesnės ir produktyvesnės nei jų „tradiciniai“ konkurentai, net aiškiai apibrėžtose pramonės šakose, kas atitinka didelę pridėtinių išlaidų, reikalingų JIT tiekimo grandinei valdyti, lygį.
JIT tiekimo grandinės valdymo praktika yra ekonomiškai svarbi bendruoju lygmeniu, kas yra tiesioginė jų paplitimo ir dažnesnio pasitaikymo pas didelius gamintojus pasekmė. Maždaug du trečdaliai visų Prancūzijos gamybos darbuotojų dirba JIT tiekimo grandinėse, ir maždaug 60 procentų Prancūzijos tarptautinės prekybos apyvartos generuoja įmonės besinaudojančios JIT sprendimu.
Pasinaudodami gretutine tarptautinės prekybos operacijų visuma, galime rasti tiekėjus ir klientus visoms įmonėms ir palyginti just-in-time grandinių ir grandinių, kurios nenaudoja JIT pristatymo metodikos, erdvinę struktūrą.
Tarptautinė prekyba JIT tiekimo grandinėse yra labiau nukreipta į artimiau esančius tiekėjus ir klientus, o tai reiškia, kad tokie gamybos tinklai yra sukoncentruoti erdvėje, palyginti su „tradiciniais“ tinklais. Šis dėsningumas yra ekonomiškai reikšmingas: analizuotame mėginyje prekybos apimtis sumažėja maždaug 3,5 log taškais tarp šalių grupių iš pirmojo ir trečiojo kvintilių. Pradiniai taškai rodo, kad JIT tiekimo grandinių atstumo gradientas yra 0,35 log taško didesnis nei tas, pasirodantys tiekimo grandinėse, kurios nenaudoja JIT sistemos – tai yra pirmos eilės dydžio skirtumas.
JIT tiekimo grandinėse gamyba priklauso nuo paklausos signalų, gaunamų iš įmonės esančios vėlesniame grandinės etape, kurie yra perduodami tarp tiekėjo ir kliento.
Be to, duomenys apie pramoninę veiklą ir tarptautinę įmonių bei jų filialų vidaus prekybą gali būti naudojami tam, kad suprasti, kurie vertės grandinės etapai yra išlaikomi (tarptautinės) įmonės viduje. Savo darbe parodau, kad JIT tiekimo grandinėse veikiančios prancūzų įmonės daug dažniau nei jų „tradiciniai“ konkurentai įsigyja visus tarpinius produktus savo įmonėje tiek šalyje, tiek užsienyje. Už didelę visų variacijų dalį atsako įmonių organizacinės struktūros skirtumai.
JIT tiekimo grandinių struktūros paaiškinimas
Apsvarstykime tiekimo grandinės segmentą, kuriame vienas tiekėjas, esantis ankstesniame grandinės etape gamina pusgaminį, kuris yra pristatomas esančiam vėlesniame grandinės etape pirkėjui-įmonei, o tas savo ruožtu jį naudoja gamindamas savo produktą. Pasaulyje, kuriam būdingas yra didelis netikrumas, abi šios įmonės nuolat kenčia nuo sukrėtimų, t. y. netikėtų pokyčių savo aplinkoje. Tokioje nuoseklioje pristatymo sistemoje kaip ši, šioms dviem įmonėms svarbiausia yra suderintai priimti pritaikymo sprendimus, priešingu atveju, norint užtikrinti sklandų veikimą, reikalingas bus brangus atsargų laikymas.
Jei tiekimo grandinė veikia pagal „tradicinį“ režimą, įmonė esanti vėlesniame grandinės etape neteikia informacijos arba teikia mažai informacijos įmonei esančiai ankstesniame grandinės etape (tai yra vadinamoji „make-to-stock“ paradigma arba „gamyba į sandėlį“). Dėl to tiekėjo galimybės suderinti savo sprendimus su įmone-pirkėju yra ribotos. Tuo tarpu JIT tiekimo grandinėse gamyba remiasi paklausos signalais, gautais iš įmonės esančios vėlesniame grandinės etape, kurie realiu laiku yra perduodami tarp tiekėjo ir kliento ir kurie padeda sumažinti atsargų laikymo išlaidas.
Šis teigiamas JIT poveikis yra stipresnis, kai dvi gamyklos yra arti viena kitos. Priešingu atveju pusgaminių gabenimas užtrunka per ilgai, o paklausos sąlygos gali pasikeisti, kol gamybos įnašas pasiekia vietą. Be to, neproporcingai didelę naudą gauna ir vertikaliai integruoti gamybos tinklai, nes tiekėjas turi didelę paskatą efektyviai naudoti informaciją apie paklausą ir taip didinti pelną visoje tiekimo grandinėje. Todėl aukščiau išdėstyti empiriniai duomenys yra racionalizuojami organizaciniu papildomumu: JIT sprendimai yra efektyvesni esant regioninei ir tarptautinei gamybai.
Pasauliniai tiekimo tinklai po koronaviruso pandemijos
Ką galime sužinoti apie ilgalaikį koronaviruso pandemijos poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms? Galimais krizės padariniais bus (įsivaizduojamo) netikrumo pasiskirstymo pasikeitimas. Pats koronavirusas gali būti – tikiuosi, kad taip ir yra – vadinamoji juodoji gulbė, tačiau tai rodo, kad globalizuotame pasaulyje pandemijos tikimybė didėja. Be to, dėl savo destruktyvaus pobūdžio ši krizė atkreipė dėmesį į kitų rūšių sukrėtimus, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita.
Pateikti koncepciniai rėmai rodo, kad visi tiekimo tinklai, nepaisant jų organizacinės struktūros ar valdymo, turės padidinti atsargų dydį, kad apsaugotų šiuos tinklus nuo tolesnių ar stipresnių sukrėtimų. Svarbiausia, kad tokiu būdu susidariusios papildomos išlaidos yra iš tikrųjų mažesnės – o ne didesnės – JIT tiekimo grandinėse. Priežastis ta, kad kruopščiai keičiantis informacija ir koordinuojant veiklą vertės grandinėje, šių papildomų atsargų valdymas yra pigesnis. Priešingai populiariam suvokimui (ir atsižvelgiant į neseniai pateikto „Miroudot“ straipsnio tezes, 2020), nesitikima, kad itin koordinuojami JIT tiekimo tinklai praras savo svarbą – tikėtina, kad bus atvirkščiai.
Globalizuotame pasaulyje pandemijos tikimybė yra vis didesnė.
Ši išvada neša svarbias implikacijas tarptautinei prekybai ir kapitalo srautams. Kadangi erdvinis verslo partnerių artumas ir JIT tiekimo grandinės valdymas papildo vienas kitą, tarptautinėje prekyboje gali atsirasti tendencijų, kurios lemia didesnį suskirstymą į regionus. Tačiau pagrindinis tokių siekių šaltinis yra tiekimo grandinių atsparumas ir tvirtumas, visiškai nesusiję su protekcionistiniu požiūriu. Be to, kadangi tarptautinė gamyba skatina JIT tiekimo grandinių plėtrą, bet koks netikrumo padidėjimas bus naudingas didelėms tarptautinėms įmonėms mažesnių įmonių sąskaita. Todėl, (neseniai) praeityje įvesti tarptautinių kapitalo srautų apribojimai gali turėti mažesnį nei tikėtasi neigiamą poveikį tiesioginių užsienio investicijų srautams, bent jau gamybos sektoriuje.
Frank Pisch, adjunktas tarptautinės prekybos srityje, Sankt Galeno (St. Gallen) universitetas. VoxEU, 2020 m. birželio 30 d.