Uosto atstovams teigiant, kad balandį dėl karantino sulėtėjo krovos apimtys, dvi didžiausios konteinerių krovos bendrovės – Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) ir „Klaipėdos Smeltė“ – krizės padarinius pajuto skirtingai.
KKT tvirtina, kad balandį krovos kritimas turėtų siekti 30-35 proc., tuo metu „Klaipėdos Smeltė“ sako, kad krovos apimtys yra panašios, kaip ir šių metų pradžioje. Įmonės vadovo Vaidoto Šileikos teigimu, kovo mėnuo bendrovei dar buvo pakankamai geras, bet balandį krova sumažėjo.
„Konteinerių krova yra daugiau susijusi su ekonomine situacija, žmonių vartojimu ir panašiai. Krentant vartojimui, užsidarant gamykloms, mažėjant gamybos apimtims ir eksportui, tai, žinoma, veikia ir konteinerių krovos apimtis, jos natūraliai mažėja“, – BNS sakė V. Šileika. „Jei prisiminsime 2008-2009 metų krizę, tai lygiai taip pat prasidėjus krizei konteinerių krova dramatiškai krito“, – pridūrė jis.
Anot jo, prekybos grandinė yra pakankamai uždara, ir sutrikus procesams vienoje jos dalių, kitos pajunta automatiškai.
„Kai nedirba „Ikea“ parduotuvės, tai niekas neprekiauja baldais. Automatiškai nedirba baldų fabrikai ir tas atsiliepia ir konteinerių krovai, nes nemaža dalis baldų yra gabenama konteineriuose“, – aiškino V. Šileika. „Automobilių gamyklos taip pat buvo uždarytos Europoje ir kurį laiką neveikė, tai taip pat atsiliepė mūsų krovos apimtims“, – tvirtino jis.
Gegužės-birželio mėnesių pokyčiai
Tuo metu „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška sako, kad įmonė balandį dar nepajuto kritimo, bet gegužės-birželio mėnesiais jis prognozuoja apie 10 proc. kritimą.
„Mes galvojame, kad nuogąstavimai yra labiau dėl gegužės-birželio mėnesio, kadangi balandis mums buvo pakankamai neblogas“, – BNS sakė R. Juška.
Anot jo, mėnuo buvo sėkmingas, nes „Klaipėdos Smeltės“ pajėgumus išnaudojo bendrovės partnerė „Mediterranean Shipping Company“ (MSC), perdislokavusi tuščius konteinerius. Be to, teigiamą įtaką turėjo ir laisvesnės karantino sąlygos Baltarusijoje, kuri, anot R. Juškos, yra labai svarbi valstybė „Klaipėdos Smeltei“. Tačiau jei Baltarusija griežtins karantino priemones, tai atsilieps krovos apimtims.
„Būtent tai, kas ten dedasi ir kokios galimos tolimesnės pasekmės, tai tikėtina, kad tai irgi atsilieps, tiek žemės ūkio, tiek atsarginių dalių, tiek kitų vartojimo prekių importui ir eksportui“, – sakė R. Juška.
Klaipėdos uosto krova 2020 m. I kv.
Klaipėdos uoste per pirmąjį šių metų ketvirtį perkrauta 11,3 mln. tonų krovinių – 6,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo metu generalinių krovinių, įskaitant konteinerius, krova sumažėjo labiausiai – 15,5 proc. iki 3,7 mln. tonų.
KKT skelbė, kad pirmojo ketvirčio jos krovinių apyvarta siekė apie 1,5 mln. tonų.
Uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas anksčiau sakė, kad karantino įtaka kai kuriems segmentams gali pasijausti jau balandį, o labiausiai pažeidžiamos – įmonės, dirbančios su plataus vartojimo prekėmis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.