Šiandien finansuose aukščiausiai vertinami integruotų schemų, programinės įrangos ir vaistų gamintojai. Dėl koronaviruso pandemijos labiausiai sumažėjo bankų, finansų ir energetikos įmonių vertės. Kapitalas palieka pralaimėjusius ir plūsta pas laimėtojus. Transportas nukentėjo, tačiau šiuo atveju įmanomas gana greitas atsigavimas.
Nuo vasario iki kovo mėnesio didžiausių pasaulio vertybinių popierių biržose kotiruojamų bendrovių akcijos nuvertėjo apie 40 procentų. Tačiau kapitalas niekur nedingsta, o pervedamas įmonėms ir pramonės šakoms, kurios, akcininkų nuomone, dėl koronaviruso nepraranda, o priešingai – gali pasirodyti, kad bus ekonominės krizės naudos gavėjos.
Finansų rinkų susidomėjimas jomis kelia akcijų kursus. Liepos pabaigoje daugelyje rinkų trūko tik 5–6 proc., kad būtų galima visiškai atsigauti po dėl pandemijos protrūkio patirtų nuostolių.
Stipriausią vertę – maždaug 3 trilijonus JAV dolerių – turi puslaidininkių ir elektroninių komponentų gamintojai.
Perspektyviausių pramonės šakų ir bendrovių rinkos kapitalizacija (akcijų vertė padauginta iš jų skaičiaus) po kovo žlugimo sparčiai didėja. Chrisas Bradley, Martinas Hirtas, Sara Hudson, Nicholasas Northcote’as ir Svenas Smitas – penki konsultacijų bendrovės „McKinsey & Co“ ekspertai – išnagrinėjo pelningiausių pasaulio biržose kotiruojamų 23 pramonės šakų bendrovių rezultatus. Remdamiesi jų 2018 m. rezultatais (iš viso buvo išnagrinėta 2562 geriausių pramonės sektorių įmonių rezultatai), lėšų suma, paskirta investicijoms nuo 2018 m., ir rinkos kapitalizacijos pokyčiais nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn., „McK & Co“ ekspertai įvertino jų ilgalaikę įmonių vertę.
Šie skaičiavimai rodo, kad galima nurodyti šešias pramonės šakas. Stipriausią vertę – skaičiavimai rodo 3 trilijonus JAV dolerių – turi puslaidininkių elektroninių komponentų gamintojai. Kitas vietas užima kompiuterių programinės įrangos, vaistų, higienos priemonių, technologinės įrangos gamintojai, taip pat žiniasklaidos įmonės. „McKinsey & Co.“ ekspertai mano, kad bendras šių pramonės šakų įmonių pelnas, nepaisant pandemijos, padidės 275 milijardais dolerių.
Labiausiai nuostolingi sektoriai yra investicinių priemonių gamyba, draudimai, finansinės paslaugos, komunalinės paslaugos ir transportas. Tačiau blogiausios perspektyvos yra dviem sektoriams – energetikai ir bankams. Apskaičiuota, kad bendras šių šešių, ypač daug dėl krizės praradusių sričių nuostolis yra 373 milijardai JAV dolerių. Didžiausių laimėtojų ir pralaimėjusiųjų rinkos balansas vis dar neigiamas. Tačiau „McKinsey & Co.“ atkreipia dėmesį į didėjantį laimėtojų ir pralaimėjusiųjų pusiausvyros sutrikimą.
Atsižvelgiant į dabartines vertybinių popierių biržų kotiruotes, įmonių ir pramonės šakų rinkos kapitalizacija keičiasi dinamiškai, o tam įtakoja informacijos apie įmonių finansinių rezultatus. Todėl geriau kalbėti apie tendencijas nei dabartines vertes.
Aukštųjų technologijų pramonėje, vaistų gamyboje ir platinime dėl koronaviruso patirti nuostoliai jau atsipirko.
Iš anksčiau paskelbto situaciją įvertinančios „McKinsey & Co“ ataskaitos matosi, kad 5 tūkst. iš didžiausių kompanijų pagal rinkos kapitalizaciją rodo, kad kovo 23 d. – birželio 26 d. laikotarpiu visose pramonės šakose pastebimai padidėjo kapitalo grąža, ir būtent tai investuotojus labiausiai domina. Tokiuose sektoriuose, kaip aukštųjų technologijų pramonė, vaistų gamyboje ir platinime visi dėl koronaviruso patirti nuostoliai jau atsipirko. Žiniasklaidos, prekybos ir specializuotų elektroninių gaminių atveju prie ankstesnių rezultatų pasiekimo trūksta labai mažai.
Ne tik „McKinsey & Co.“ stebi dėl koronaviruso pandemijos besikeičiančią rinkos padėtį svarbiausiuose pasaulio ekonomikos sektoriuose. Kitos konsultacijų bendrovės – „PwC Global“ paskelbta ataskaita rodo, kad 100 didžiausių pasaulio bendrovių („Global Top 100“) vertė kovo mėn. sumažėjo 15 proc., birželio mėn. ji vis dar buvo 1 proc. mažesnė nei užfiksuota 2019 m. gruodžio mėn. Darytina išvada, kad didžiosios įmonės įveikia krizę.
„PwC Global“ duomenimis, sritimis, kurios greičiausiai kompensuoja ankstesnius nuostolius, visų pirma yra vartotojų paslaugos, technologijų įmonės, sveikatos priežiūros ir vartojimo prekės.
Transporto sektoriaus padėtis
Su logistika ir prekių gabenimu susijusios įmonės, nors iki šiol jos nenukentėjo, vis dėlto turi būti atsargios. Kodėl? Tyrimų bendrovės „McKinsey“ duomenimis, pasaulinė logistikos rinka su transportu, sandėliavimu, krovinių ekspedijavimu ir visais tiekimo grandinės elementais sudaro apie 12 proc. viso pasaulio BVP, o Azijos ir Ramiojo vandenyno zona sudaro didžiausią logistikos sektoriaus dalį, kuriai tenka maždaug 45 proc. visų pasaulio pajamų.
Dabar sunku numatyti, kaip vystysis situacija. Kintamųjų yra per daug, tačiau verslininkai šiuo metu susiduria su chaosu ir netikrumu, kurį lemia prekių užsakymų iš Kinijos sumažėjimas ir tiekimo grandinių pokyčiai. „The Wall Street Journal“ tai apibūdina kaip pandemiją, turinčią minimalų ilgalaikį ekonominį poveikį.
Šiuo metu transporto verslininkai visų pirma susiduria su mažesniu užsakymų kiekiu, mažesniais krovinių tarifais ir netenka nuolatinių sutarčių. Papildomi veiksniai, trikdantys vidutinių ir mažesnių transporto įmonių veiklą, yra vėluojantys mokėjimai ir tuščios ridos. Tačiau transporto įmonės vis dar važinėja į tuos pačius regionus ir netgi į vietas, kurios pirmosios Europoje labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Vairuotojams taikomi apribojimai ir nurodymai, kuriais siekiama užtikrinti saugumą pandemijos metu, tačiau kadangi kelių transportas yra tiekimo grandinės pagrindas, jiems nėra taikomas karantinas, o tai savaime labai padeda.
Remiantis „PwC“ ataskaita, ateinančiais metais transportas sustiprins savo konkurencingumą. Tam įtakos gali turėti tokių didelių ekonomikų, kaip, pvz., Vokietija, artumas. Taip pat bus svarbi inovacija, t.y., IT sprendimų diegimas transporto ir logistikos įmonėse.
Šaltiniai: ObserwatorFinansowy, McKinsey & Co, PwC.