TransInfo

Krovininio transporto lizingo sutarčių vertė Lietuvoje išaugo iki 230 mln. Eur

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Praėjusiais metais naujų sudarytų krovininio transporto lizingo sutarčių vertė siekė 230 mln. Eur ir buvo dešimtadaliu (12 proc.) didesnė negu 2017 metais. Tai geros naujienos ne tik šalies ekonomikai, bet ir transporto sektoriui.

SEB banko duomenimis, labiausiai augo didžiosios transporto įmonės, kurios ir toliau didino vežimo mastą Vakarų Europoje. Našumas didėjo ir dėl vežėjų diegiamų IT sprendimų, įgyvendinamos pažangios procesų valdymo metodikos. Nors pernai smarkiai augo algos ir degalų kainos, transporto įmonių rezultatai buvo geri. Tai rodo banko statistika: pernai SEB banko lizingo portfelio grynoji vertė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, padidėjo penktadaliu – 19 proc. (iki 734,3 mln. Eur), o vežėjų įmonės ir toliau buvo vienos iš aktyviausių lizingo sandorių šalių.

„Lietuvos ūkis kilo ir sudarė palankias sąlygas vežėjams plėsti verslą: naujų sudarytų krovininio transporto lizingo sutarčių vertė praėjusias metais siekė 230 mln. eurų – buvo dešimtadaliu (12 proc.) didesnė negu 2017 metais. Pernai krovininio transporto priemonių naujų lizingo sutarčių vertė sudarė daugiau negu 50 proc. visų per metus sudarytų lizingo sutarčių“, – sako SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Tvirta Lietuvos vežėjų pozicija

Anot jo, tai rodo, kad šalies vežėjų bendrovės yra išsikovojusios tvirtas pozicijas Europos Sąjungos rinkoje, geba efektyviai valdyti savo transporto parkus, pritraukti vietos ir užsienio šalių vairuotojus, naudodamosi inovatyviais technologiniais sprendimais ir tobulindamos procesus, todėl kartu su Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių vežėjais atsiriekia vis didesnę tarptautinių vežimo paslaugų rinkos dalį iš senbuvių. Tai, anot eksperto, viena svarbiausių jų augimą lemiančių priežasčių.

Vis dėlto, lyginant praėjusius metus su 2017-aisiais, transporto sektoriaus augimo tempas lėtėjo. Tai rodo, kad vežėjams vis sunkiau išlaikyti tą patį vežamų krovinių kiekio augimą, kuris pastaruosius kelerius metus nuolat sparčiai kilo aukštyn, teigiama pranešime.

Statistikos departamento duomenimis, šalies kelių transporto sektoriaus praėjusių metų trijų ketvirčių rezultatai tonkilometrėmis buvo beveik dešimtadaliu (9 proc.) didesni negu užpernai. Tačiau plėtra nebebuvo tokia sparti kaip 2017 metais, kai augimas atitinkamu laikotarpiu siekė net 27 proc.

Nepaisant to, Lietuvos vežėjų finansiniai rezultatai ir toliau yra geri, nors jaučiamas spaudimas pelno maržoms, rašoma banko pranešime. Šiam spaudimui, anot eksperto, didžiausią įtaką turi tebeaugantis darbo užmokestis ir degalų kainos, kurios augo visus metus ir ėmė mažėti tik pernai spalį.

„Praėjusiais metais labiausiai augo didžiosios transporto įmonės, kurios daugiausia krovinių gabeno Vakarų Europoje. Taip pat išaugo dirbančių asmenų skaičius transporto sektoriuje. Jų per metus padidėjo beveik dešimtadaliu (9 proc.). Darbo imigrantai tapo vienu iš Lietuvos verslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje didinančių veiksnių“, – teigė Vilius Juzikis.

SEB analitikų teigimu, šie metai Lietuvos kelių transporto sektoriui taip pat turėtų būti geri. Tačiau pastebima, kad dėl lėtėjančio ekonomikos augimo Europoje ir didėjančio neapibrėžtumo pasaulyje, augimo tempas ir toliau lėtės.

“Brexit” poveikis Lietuvos transportui

Nerimą kelia ir didėjanti kietojo „Brexito“ tikimybė. Pastebima, kad mažesnės vežėjų įmonės šiuo metu atsargiau vertina ateitį ir didesnės plėtros planų neturi.

Vilius Juzikis pastebi, kad šiuo metu vienas iš svarbiausių neapibrėžtumų transporto sektoriuje yra reguliacinė aplinka – Europos Parlamente svarstomas mobilumo paketas, kuriuo norima didinti saugumą Europos keliuose, gerinti vairuotojų darbo sąlygas ir mažinti oro taršą.

Dėl įgyvendinamos naujos reguliacijos gali smarkiai padidėti įmonių išlaidos ir sumažėti įgytas konkurencinis pranašumas prieš Vakarų Europos vežėjus. Anot SEB atstovo, akivaizdu, kad sudėtingiausia prisitaikyti bus mažesnėms įmonėms.

Šalt. Elta.lt/Trans.INFO nuotr.

Paantraštės