Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, svarbu užtikrinti patikimą infrastruktūrą, gerus transporto ir energetikos ryšius, bei kibernetinį saugumą. Pagal Trijų jūrų iniciatyvą buvo išdėstyti Lietuvos prioritetai energetikos, transporto ir skaitmenizacijos srityse, siekiant didinti ES šalių narių integraciją.
„Tarp pagrindinių Lietuvos prioritetų (…) buvo junglumo energetikos, transporto ir skaitmenizacijos srityse gerinimas, siekiant didesnės ES valstybių narių konvergencijos“, – ketvirtadienį Vilniuje po Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo žurnalistams kalbėjo G. Nausėda. „Priimta bendra deklaracija, kuri, tikiuosi taps postūmiu judėti į priekį visose prioritetinėse srityse“, – teigė prezidentas.
Šios iniciatyvos šalys yra įsipareigojusios didinti pastangas kurti atsparią infrastruktūrą ir gerinti susisiekimą su ES, plėtoti atsinaujinančią energetiką ir skaitmenines inovacijas. Pabrėžiamas dvigubos paskirties infrastruktūros, ypač stiprinant rytinį NATO flangą, svarba. Be to, akcentuojamas regiono kibernetinis atsparumas.
Lyderiai ragina skatinti bendradarbiavimą tarp valstybių, viešųjų ir privačių sektorių finansų institucijų, siekiant pritraukti finansavimą projektams. Sėkmingai įgyvendinant iniciatyvą, būtinas verslo sektoriaus dalyvavimas.
Deklaracijoje pabrėžiama Trijų jūrų iniciatyvos geopolitinė reikšmė, ypač atsižvelgiant į vykstantį karą Ukrainoje, ir sutarta stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais, įskaitant JAV, Europos Komisiją, Vokietiją ir Japoniją. Iniciatyva griežtai smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą ir įsipareigoja stiprinti sankcijas prieš Kremlių.
Iniciatyvos narės taip pat susitarė bendrai prisidėti prie Ukrainos atstatymo. Trijų jūrų iniciatyva apima Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Susitikime dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.