ICCT pažymi, kad didžioji dalis įkrovimų vyks įmonių bazėse, tačiau operatoriai tolimojo eismo vilkikams turės pasikliauti ribotu megavatinių įkroviklių tinklu, išdėstytu Trans‑Europos transporto koridoriuose (TEN‑T).
Apskaičiuota, kad ES vilkikų parkui iki 2030 m. reikės 22–28 gigavatų įkrovimo galios, apimančios 150–175 tūkst. privačių ir 60–80 tūkst. viešųjų įkroviklių visoje ES. Iš jų tik 4–5,3 tūkst. sudarys viešieji megavatinių įkroviklių punktai – nors tai vos 2 proc. visų stotelių, jie užtikrins beveik 15 proc. visos įkrovimo galios.
Nors 2023 m. priimtas alternatyvių degalų infrastruktūros reglamentas (AFIR) nustato minimalius reikalavimus, ICCT prognozuoja, jog jis užtikrins tik 50–70 proc. prognozuojamo viešojo įkrovimo poreikio. TEN‑T koridoriuose aprėptis gali siekti 65–85 proc., tačiau platesniame tinkle gali būti tik 35–45 proc. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Nyderlandai ir Belgija, AFIR tikslai patenkintų tik 30–50 proc. poreikio, nors Rumunijoje regimas net tikslų viršijimas.
Tokia padėtis reiškia, kad vežėjai susidurs su nevienodu įkrovimo prieinamumu tarp regionų. Operatoriai, kurie negali apsiriboti tik įkrovimu bazėje, susidurs su maršrutų planavimo iššūkiais ir sumažėjusiu lankstumu elektriniams sunkvežimiams.
ICCT prognozuoja, kad dauguma įkrovimų vyks naktį arba bazėse – tai palankus sprendimas regioniniams operatoriams, kurie kiekvieną dieną grįžta į stotį. Tuo tarpu tolimojo eismo transportas remsis greitais viešais įkrovikliais greitkeliuose ir poilsio aikštelėse.
„Baterinės elektrinės sunkvežimiai taps pagrindine Europos krovinių flotilių ašimi,“ – sako daktaras Husseinas Basma (ICCT). – „Mūsų tyrimas rodo, kad daug įkrovimų vyks bazėse ir poilsio vietose, o megavatiniai įkrovikliai bus svarbūs, bet riboto skaičiaus.“
350 kW įkrovikliai – daugeliui pakaks
Ataskaita rodo, kad daugiau nei pusę viešojo greito įkrovimo poreikio galima patenkinti 350 kW įkrovikliais, kurie yra ekonomiškai patrauklesni ir paprasčiau įrengiami nei megavatiniai. Pasak daktaro Felipe Rodríguez (ICCT), „iššūkis – ne tik hėlis, bet ir įkroviklių vietos parinkimas ten, kur jų labiausiai reikės“.
Tai reiškia, kad nors megavatiniai punktai bus būtini tolimojo eismo zonose, daugelis sunkiojo transporto segmentų Europoje galės naudoti 350 kW technologiją.
Tinklų apkrova ir leidimų kliūtys – rizikos židinys
ICCT įspėja: infrastruktūros diegimą stabdo įtempti electro tinklai, lėtos leidimų procedūros ir investicinės kliūtys. Didelės galios įkroviklių punktai TEN‑T koridoriuose ypač pažeidžiami dėl sudėtingų patvirtinimo procedūrų ir ribotų tinklo pajėgumų.
Tyrėjai ragina ES politikus:
- supaprastinti leidimų išdavimą
- skatinti tinklo operatorius investuoti iš anksto
- skaidriai publikuoti tinklo pajėgumų žemėlapius
Ką tai reiškia vežėjams?
ICCT išvados rodo, kad elektrifikacija sunkiojo transporto Europoje sieks ne tik technologijų, bet ir strateginio planavimo. Nors bazinis įkrovimas suteikia alternatyvą regioniniam transportui, trūkinėjanti viešoji infrastruktūra ir ribotas koridorių tinklas gali stabdyti masinę perėjimą į elektrinį režimą.
Jei šiuo metu numatytos infrastruktūros plėtros gairės nesulauks atitinkamo atnaujinimo, vežėjai susidurs su netolygia infrastruktūros prieiga: patikimos įkrovimo stotys telksis vienuose regionuose, o kituose jų bus mažai arba jų nebus. Tai gali reikšti operatyvinius vėlavimus, augančias išlaidas ir anksčiau nei planuota investicijas į privačias bazines sistemos stotis.
