Lietuvių

Nauji projektai Klaipėdos uoste augins konteinerių krovą

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje rekonstravus konteinerių krovai skirtas krantines ir  pasiekus 14 metrų gylį jau gali švartuotis dideli post-panamax tipo laivai, o bendra konteinerių krova uoste ateityje gali pasiekti 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus.

Nauji projektai Klaipėdos uoste augins konteinerių krovą
CatHouseProduction/AdobeStock

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) antradienį oficialiai perdavė dvi krantines, ties kuriomis pasiektas 14 metrų gylis.

„Gylis vietoj 11 metrų – 14 metrų, tai leidžia prišvartuoti virš 300 metrų ilgio, virš 40 metrų pločio laivus, į šitą terminalą gali ateiti dideli laivai“, – antradienį žurnalistams sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas vadovas Vaidotas Šileika sako, kad terminalas galės priimti itin talpius laivus ir auginti konteinerių krovą.

„Mūsų krantinę išgilinus iki 14 metų sudaromos galimybės priimti post-pamanamax laivus. Šiuo metu pasaulyje laivybos tendencijos aiškios – laivai didėja ir į Klaipėdą ateina vis didesni. Turimos infrastruktūros sąlygos anksčiau neleido priimti tokių laivų, dabar jas turime, esame pasiruošę užtikrinti geresnes paslaugas, greitesnį krovos našumą, šiuo metu esame kitame raidos etape“, – žurnalistams sakė V. Šileika.

Dviem etapais rekonstruotų krantinių projektas uostui kainavo apie 31 mln. eurų. Darbus pagal jungtinę veiklos sutartį atliko konkursą laimėjusi bendrovė „Tilsta“ ir „Fegda“.

Nuo 2019 metų iš viso sutvarkyta 781 metro ilgio atkarpa.

Modernėja Malkų konteinerių terminalas

Pietinėje uosto dalyke, Malkų įlankoje veikiantis Klaipėdos konteinerių terminalas, anot A. Latako, buvo vienas pirmųjų Klaipėdos uoste, pradėjusių konteinerių krovą.

„Apie 2000 metais įrengtas terminalas buvo paskaičiuotas apie 150 tūkstančių TEU krovai. Buvo pastatyti gana modernūs tuo laiku kranai, tačiau gylis prie šitų krantinių buvo apie 11 metrų, buvo galima priimti vidutinio dydžio laivus. Žinoma, laikui bėgant mes stebėjome ir buvo galima matyti, kad visgi konteinerių krova uostuose auga ir konteineriai didele dalimi išstumia kitas krovinių rūšis“, – kalbėjo direkcijos vadovas.

Be direkcijos investicijų į krantines, į terminalą investuoja ir pati bendrovė plėsdama aikšteles, pirkdama techniką.

„Šis projektas labai geras viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys. Direkcijos investicijos į krantinės rekonstrukciją pritraukė maždaug 40 mln. eurų privačių investicijų – į krovos techniką, aikštelių plėtrą. Tos investicijos nesibaigia, jos vyksta toliau“, – sakė terminalo vadovas V. Šileika.

„Šitas terminalas – dar vienas iš elementų, dar viena iš Malkų įlankos dalių, kuri yra sutvarkyta. Paskutiniais metais į Malkų įlanką investuota nepaprastai daug: padaryta daug krantinių, išgilinta akvatorija iki 14 metrų, padarytos duobės dokams, šitos krantinės – 781 metras dviejų krantinių – dar labiau priartina Malkų įlanką prie investicinės pabaigos“, – sakė A. Latakas.

Pasak V. Šileikos, investicijos į krantines leis vien jo bendrovei krovą palaipsniui padidinti iki 700 tūkst. TEU.

„Norėtume tiek krauti, tačiau reikia atsižvelgti į esamą situaciją. Manome, kad ta krova augs palaipsniui. Bandome diversifikuoti terminalo veiklą ir paimti papildomų krovinių – vėjo jėgainės, generaliniai kroviniai“, – sakė V. Šileika.

Terminalo vadovas sako, kad iš laivų perkraudama vėjo jėgaines bendrovė prisideda prie Lietuvos energetinio nepriklausomumo ir uždirba papildomų pajamų, nes tendencijos konteinerių rinkoje nėra paprastos.

„Matome tokių neapibrėžtumų, jei kalbėsime, kad kylant energetinėms kainoms tam tikra pramonės dalis stoja arba mažina gamybos apimtis. Kažkuria prasme tai galimai gali paveikti ir krovos apimtis. Ir gyventojų lūkesčiai dėl išaugusių energetikos kainų verčia susimąstyti, kad vartojimas gali kristi, o tai pirmiausia paveiks krovinius, kurie gabenami konteineriuose“, – teigė terminalo vadovas.

Anot A. Latako, Klaipėdos konteinerių terinalas nuo pernai gegužės, kai baigtas pirmas krantinių rekonstrukcijos etapas, perkrovė 5,5 mln. tonų krovinių, aptarnavo kone tūkstantį laivų, o tai rodo, kad investicija buvo labai teisinga ir generuojanti naudą uostui.

Konteinerius uoste krauna du terminalai. Pasak direkcijos vadovo, konteinerių krova per septynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 60 proc. Tikimasi ateityje pasiekti apie milijoną TEU per metus.

„Tris okeanines linijas turime su okeaniniais laivais. Galimos apkrovos, technika terminalų leidžia tikėtis daugiau okeaninių laivų, kurie atplauks į uostą. Tikslai turi būti didesni nei gali pasiekti, tame horizonte matosi milijonas TEU konteinerių Klaipėdos uoste turi būti“, – sakė A. Latakas.

Bendrovės „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas teigė, jog projektas įgyvendintas laiku, nes šiuo metu jo  kaina būtų dukart didesnė dėl išaugusių medžiagų ir darbų kainų.

„Įvertinus šios dienos kainas ir ekonominę situacija ji jau atsipirko. Jei šiandien konkursas būtų skelbiamas tokio pačio projekto, kainuotų du kartus mažiausiai daugiau. Laiku ir teisingai parinktos investicijos atsiperka labai greitai“, – sakė E. Grinaveckas.

Pernai du Klaipėdos uoste KKT valdomi terminalai perkrovė 5,9 mln. tonų krovinių – 2 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Bendrovė aptarnavo 13 proc. daugiau laivų. Visus metus KKT veikė negalėdama visiškai išnaudoti savo krantinių, nes dalis iš jų buvo rekonstruojama.

Bendrovės krovos pajėgumai siekia iki 7,5 mln. tonų krovinių per metus.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi