Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, praėjusių metų gruodį visų naujų komercinių transporto priemonių registracija Europos Sąjungoje sumažėjo daugiau nei 5 proc. ir siekė 120,5 tūkst. vnt. Lietuvos vežėjai gruodžio mėnesį nupirko 196 komercinius automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t. Tai 4 proc. daugiau, nei 2021 m. gruodį. Automobilių, kurių bendroji masė viršija 3,5 t, pardavimai sumažėjo net 35 proc. (iki 419 vnt.). Mūsų šalyje taip pat buvo registruota mažiau transporto priemonių, kurių bendroji masė viršija 16 tonų (-36 proc.).
Didžiausias augimas – Lietuvoje
Bendra ES komercinių transporto priemonių rinka 2022 m. susitraukė beveik 15 proc. iki 1,6 mln. vnt. Tokia situacija susiklostė dėl nuolatinių problemų, susijusių su tiekimo grandine ir komplektuojančių dalių trūkumo. Didžiausias visų komercinių transporto priemonių registravimo augimas užfiksuotas Lietuvoje – mūsų šalyje pernai buvo registruota 13,3 tūkst. komercinių transporto priemonių. Tai 16 proc. daugiau nei 2021 metais. Palyginimui, Latvijoje parduota 4,3 tūkst. transporto priemonių (+6,1 proc.), Estijoje – 5,1 tūkst. (+0,2 proc.), Lenkijoje – 98,2 tūkst. (-1 proc.).
“Lietuvos transporto įmonės yra pasiekusios aukštą brandos lygį, yra labai konkurencingos Vakarų Europoje ir sugeba greitai prisitaikyti prie pasikeitimų rinkoje. Progresyvios transporto ir logistikos kompanijos sparčiai diegia naujoves, skaitmenizuoja verslo valdymo procesus, gerai susitvarko su vairuotojų deficitu, ir tai leidžia dar sėkmingiau konkuruoti bei plėsti transporto parkus”, – pasakė “Scania Lietuva” pardavimų direktorius Ramūnas Saveikis.
„Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis teigė, kad Lietuvos rinka yra kitokio pobūdžio, nei kitų Europos Sąjungos šalių. Jo manymu, didelę įtaką mūsų šalies krovininiam parkui daro “didžiulis transporto verslo susikoncentravimas tokioje mažoje šalyje” ir tai, kad šis verslas vykdomas ne Lietuvoje, o užsienyje.
“Lietuvos vežėjai integruojasi Vakarų Europos rinkose, greitai reaguoja ir tam tikrus ES transporto rinkos pakeitimus, pavyzdžiui, Mobilumo paketą. Jie imasi konkrečių žingsnių, kai keičiasi situacija vidaus transporte (pavyzdžiui, įmonių išvedimas į užsienį). Manau, tai normalūs sveiko verslo padariniai – lietuviai investuoja į transporto parką, integruoja tam tikrus sprendimus (transporto priemonių registracija užsienyje). Naujų transporto priemonių registracijos po 2018 m. krito ne dėl verslo sumažėjimo, o dėl to, kad daugelis naujų sunkiasvorių buvo registruota užsienyje, nors užsakymus padarė lietuviškos įmonės”, – pasakė E. Jakubonis.
Praėję metai atnešė didelių nuostolių komercinių transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra iki 3,5 t, segmente. Šių automobilių pardavimai Europoje, palyginti su 2021 m., sumažėjo 18 proc. (parduota 1,56 mln. transporto priemonių). Lietuvoje fiksuotas nedidelis sumažėjimas – mažiau nei 3 proc. (parduota 3,3 tūkst. automobilių). Mūsų kaimynams sekėsi kiek prasčiau. Latvijoje lengvųjų komercinių automobilių pardavimas sumažėjo 5 proc. iki 2,4 tūkst. vienetų. Estijoje fiksuotas 6 proc. sumažėjimas, iki 3,9 tūkst. vnt. Tuo tarpu Lenkijoje – 16 proc., iki 62,2 tūkst. vnt.
Naujų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė virš 3,5 t., registravimas ES
Kalbant apie sunkvežimius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra virš 3,5 t, pernai Lietuvoje buvo registruota 9,9 tūkst. transporto priemonių, t. y. 24 proc. daugiau nei 2021 metais ir 134 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Kiek prasčiau sekėsi mūsų kaimynams – Latvijoje pernai parduota 1,6 tūkst. sunkvežimių (+21 proc.), Lenkijoje – 34,9 tūkst., tai yra beveik 7 proc. daugiau nei 2021 metais. Estija taip pat užfiksavo didelį augimą – net 26 proc. (976 parduotų sunkvežimių). Sunkvežimių virš 3,5 t registravimas Europos Sąjungoje, palyginti su 2021 m., išaugo 3,5 proc., iki beveik 300 tūkst. vnt.
Vilkikų parkas Lietuvoje
Šiuo metu ES keliuose važinėja daugiau net 6,4 mln. vidutinių ir sunkiasvorių komercinių transporto priemonių – 3,2 proc. daugiau nei 2020 m. Lenkija gali pasigirti didžiausiu automobilių parku – šios šalies vežėjai turi daugiau nei 1,2 mln. sunkvežimių. Lietuvos krovininių automobilių parkas siekia 73 tūkst. vienetų (palyginimui, latvių – 33,1 tūkst., estų – 41 tūkst.). Daugelį metų sunkvežimių parkas Lietuvoje nuolat auga. Palyginti su 2017 m., jis išaugo beveik 20 proc.
Vidutinis Europos Sąjungos vilkikų amžius – 14,2 metų. Graikija turi seniausią sunkvežimių parką (22,7 metų), o naujausiais automobiliais gali pasigirti Austrija (6,6 metų) ir Danija (7,5 metų). Vidutinis Lietuvos sunkvežimių parko amžiaus – 10 metų. Seniausi sunkvežimiai, vyresni nei 10 metų, sudaro 40 proc. mūsų parko, 20 proc. yra 5-10 metų sunkvežimiai.
Verta pastebėti, kad Lietuvos parkas yra vienas moderniausių Europoje. 10 proc. mūsų transporto priemonių (7,6 tūkst.) pagaminta 2021 metais. Palyginimui, transporto sektoriaus milžinės Lenkijos tokio amžiaus transporto priemonės sudaro vos 2,7 proc. Italijoje ir Ispanijoje vienerių metų vilkikai sudaro po 3 proc., Prancūzijoje – 7 proc., Vokietijoje – 9 proc.
Investicijų lyderė
2022 m. verslo investicijos į naujus vilkikus pirmą kartą peržengė 1 mlrd. Eur ribą. Palyginti su 2021 m., investicijos šiame segmente išaugo ketvirtadaliu. Per pastaruosius penkis metus mūsų šalies verslo investicijos į naujus vilkikus priartėjo prie 4 mlrd. Eur Pagal santykines investicijas į Euro 6 sunkiasvores transporto priemones Lietuva užimą pirmąją vietą Europos Sąjungoje…
Tai tik straipsnio dalis. Visą tekstą galite perskaityti Žurnalo transporto vadovams numeryje. Spustelėkite žemiau esantį paveikslėlį ir atidarykite žurnalą.
