Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad pasaulinė ekonomika šiemet sumažės tik 4,4 proc., bet kitais metais turėtų paaugti 5,2 proc. Ekonomistai pateikia įvairius ekonomikos vystymosi scenarijus, o vienas pesimistiskiausias yra toks, kad blogo sutapimo atveju pasaulis pradės atsigauti tik 2022 m.
Tarptautinis valiutos fondas savo naujausioje prognozėje pabrėžia, kad dėl daugelio nežinomybių įvykiai ekonomikoje gali pasirodyti optimistiškesni, tačiau gali būti ir daug pesimistiškesni.
Tarptautinio valiutos fondo ekspertų Benjamino L. Hunto ir Susannos Mursulos nuomone, koronavirusui pasikartojant pasauliniu mastu – ko, deja, galima tikėtis – ir dėl susijusių su tuo pasekmių silpnėja paklausa, ribojama ekonominė veikla ir dėl problemų tarptautinėje prekyboje, pasaulio ekonomika pradės stipriau atsigauti tik nuo 2022 m.
Pesimistinė analizė prognozuoja, kad realusis BVP šiemet bus 0,75 proc. punkto mažesnis nei pradiniame scenarijuje, darant prielaidą, kad šių metų nuosmukis sieks 4,4 proc. Taigi de facto sumažės 5,1 proc. Tam daugiausia įtakos turės neigiamas ekonominis ilgalaikio socialinio atsiribojimo poveikis, taip pat ilgesnis esamų bendradarbiavimo ryšių pertraukimas pasaulinėse pramonėje ir paslaugose.
Vadovaujantis pesimistiniu vertinimu – 2021 m. nereikia tikėtis, kad, kaip numatyta pagrindinėje prognozėje, pasaulio ekonomika augs 5,2 proc., bet daugiausia 2,3 proc. Skirtumas yra beveik 2,9 proc. punkto. Hunto ir Mursulos teigimu, vėlesniais metais teigiamas ekonomikos atsigavimo poveikis po dabartinio žlugimo palaipsniui išnyks ir 2025 m. sumažės iki 1,0–0,4 proc. punkto.
Rezultatų pablogėjimas – jei pesimistinis scenarijus išsipildys – labiau paveiks besivystančių nei išsivysčiusių šalių ekonomiką. Besivystančiose šalyse vyriausybės turi daug mažiau galimybių teikti fiskalinę paramą. Didesnė šiam tikslui skirtų lėšų dalis buvo panaudota 2020 m. pavasarį per pirmąją koronaviruso bangą. Nepaisant blogos besivystančių šalių ekonomikos padėties, jų įsiskolinimas iki 2022 m. padidės, bet tik 5,2 proc. punkto. Viešojo sektoriaus skolos išsivysčiusiose šalyse per šį laiką padidės daug labiau – vidutiniškai beveik 12,3 proc. punkto.
Optimistiškas variantas
Tarptautinio valiutos fondo ekspertai parengė ir optimistinį savo prognozės variantą. Tačiau jam taikoma gana svarbi sąlyga – tai gana greitas vystymasis ir platus COVID-19 vakcinos vartojimas. Remiantis šia teigiama prognoze, pasaulio ekonomikos augimas jau kitais metais gali siekti 5,6 proc., beveik 0,5 proc. punkto daugiau nei pagal pradinį Tarptautinio valiutos fondo scenarijų. Karštas laikotarpis per ateinančius trejus metus (2022–2024 m.) apimtų pasaulio ekonomiką, dėl ko ji papildomai padidėtų nuo 0,6 iki 1,1 proc. punkto. Daugiau naudos tai suteiktų besivystančių šalių nei išsivystančių šalių ekonomikai.
Atsižvelgiant į visus tris Tarptautinio valiutos fondo prognozės variantus – oficialų vidurinį ir abu kraštutinius: pesimistinį ir optimistinį – pasaulio ekonomika 2021 m., palyginti su 2020 m., vystysis tempu, kuris svyruodama nuo 2,3 iki 5,6 proc. per metus. Tai iliustruoja realų ekonominį neapibrėžtumą, kuris šiandien lydi artėjančių mėnesių ekonominių perspektyvų vertinimą.
Pixabay/free domain nuotr.
