Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas susisiekimo srityje perauga į aukštesnį lygį. Tranzitui palanki dviejų kaimyninių šalių geografinė padėtis ir stiprėjanti partnerystė atveria puikias galimybes transporto ir logistikos paslaugų plėtrai regione. Šią svarbią žinią Lenkijos verslo visuomenei Europos ekonomikos kongrese Katovicuose perdavė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Lietuva ir Lenkija – regiono lyderės transporto ir logistikos paslaugų srityje
„Lietuva ir Lenkija yra regiono lyderės transporto ir logistikos paslaugų srityje. Tačiau kartu mūsų valstybės savo pozicijas gali sustipinti dar labiau. Turime visas galimybes organizuoti krovinių pervežimus per Lietuvą ir Lenkiją iš Azijos į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis. Svarbu nuosekliai ir planingai investuoti į transporto infrastruktūrą, sukurti bendrą logistikos ir sandėliavimo bei transporto grandinę“, – pabrėžė susisiekimo ministras R. Masiulis.
Dvi kaimynines šalis jungia „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“. Šios magistralės svarbios tiek keleivių, tiek krovinių pervežimams automobilių kelių transportu. Iki 2021 m. planuojama pertvarkyti per 100 km intensyviausių „Via Baltica“ kelio atkarpų. 2023 m. numatoma baigti ruožo Kaunas–Lietuvos/Lenkijos valstybės siena rekonstrukciją – įrengti 4 eismo juostas (2+2), kur didžiausias leistinas greitis sieks 130 km/val.
Nuotr. sumin.lt
5 000 krovininių automobilių per dieną
Skaičiuojama, kad Lietuvos ir Lenkijos sieną kerta 5 000 krovininių automobilių per dieną. Per metus čia pervežama 21 mln. tonų krovinių. Ministro R. Masiulio teigimu, tai labai didelė apkrova keliams, todėl jau šiandien būtina efektyviau išnaudoti Šiaurės–Pietų transporto koridorių ir krovinius gabenti aplinkai draugiška transporto rūšimi – geležinkeliais.
Lenkiją ir Lietuvą vienija tarptautinės reikšmės projektas „Rail Baltica“. Užbaigus europinės vėžės „Rail Baltica“ darbus, visame Baltijos regione bus sukurtos kokybiškai naujos sąlygos transportui ir logistikai vystyti. Tikimasi, kad atsiversiančios naujos galimybės sudomins Lenkijos verslą.
Perspektyvomis nenusileidžia ir Rytų–Vakarų transporto koridorius, juolab kad abi šalys aptarnauja didelius krovinius iš Rytų. Lietuva, kaip ir Lenkija, jau šiandien yra pasirengusi organizuoti Kinijos krovinių pervežimą į Vakarų Europą ir Skandinaviją.
Pasak ministro R. Masiulio, abi kaimyninės valstybės turi glaudžiai ir strategiškai bendradarbiauti, kad per regioną keliautų ir didėtų krovinių srautai iš Azijos, ypač Kinijos. Šeštokuose, vėliau – ir Palemono terminale, bus siūlomi papildomi pajėgumai Kinijos traukinių kroviniams pakrauti ir perkrauti.
Lietuva taip pat gali pasiūlyti greitesnį traukinių tranzito laiką, kurio nemažą dalį dėl didelės apkrovos šiuo metu sugaištama Bresto pasienio punkte.
Šalt. Susisiekimo ministerija/nuotr. flickr