Smulkusis verslas vis labiau domisi automatizavimo sprendimais. Mažą verslą spaudžia darbuotojų deficitas, todėl prekių srauto išauginimas nedidinant tuo metu sandėlio darbuotojų skaičiaus atrodo puikiu sprendimu.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos didmeninės prekybos įmonių apyvarta, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, ūgtelėjo 4,7 proc. ir sudarė 20,4 mlrd. Eur. Mažmenininkų pajamos per metus kilo 4,4 proc. iki 10,4 mlrd. Eur, o sandėliavimo ir saugojimo paslaugas teikiančios įmonės per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 15,3 proc. daugiau pajamų negu prieš metus.
Sandėlių plotas Vilniuje ir Kaune
Auganti prekybininkų apyvarta didina ir sandėlių plotus. Nekilnojamojo turto įmonės „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje per pirmąjį šių metų pusmetį pastatyta 18,4 tūkst. kv. metrų naujų sandėliavimo ir saugojimo patalpų, Kaune šis prieaugis sudarė 15,2 tūkst. kv. metrų.
„Lietuvos sandėliavimo sektorius toliau aktyviai plėtojasi ir modernėja, matome, kad klientai daug saugojimo patalpų stato ar modernizuoja, plečia jau esamas. Pastaruoju metu sulaukiame daug užklausų ir užsakymų modernioms technologijoms diegti”, – pažymi Kaune įsikūrusios JAV kapitalo aukštųjų technologijų įmonės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė.
Jos teigimu, beveik kiekvienas užsakovas pageidauja, kad jo sandėlyje būtų vienokio ar kitokio lygio automatizacija.
“Prieš dvejus metus sandėlių automatizavimas buvo stambių prekybos įmonių vadovų lūpose, dabar tokie sprendimai parūpo ir vidutinėms ar netgi mažoms bendrovėms, kurių sandėliuose dirba tik keletas žmonių“, – sako Rasa Beskajevienė.
Sandėlių automatizavimas Lietuvoje
Ekspertų teigimu, toks susidomėjimas ateityje tik didės. Anksčiau sandėlio automatizavimo sprendimai kainavo milijonus, ir tokias sumas įsisavinti galėdavo tik prekybos gigantai „Apranga“ ar „Norfos“ prekybos tinklo savininkė „Rivona“, o dabar egzistuoja ne vienas techninis sprendimas, skirtas automatizuoti nedideliam – kelių šimtų kvadratinių metrų ploto -sandėliui ir kainuojantis tik keliolika dešimčių ar kelių šimtų tūkstančių eurų.
Savo sandėlius „išmanizuoti“ jau nutarė elektronikos komponentus siūlanti bendrovė „Lemona“, apranga, avalyne bei aksesuarais internetu prekiaujanti „Baltijos didmena“, skubių siuntų pristatymu užsiimanti „Nėgė“, galanterijos prekes parduodanti „Anis Group“.
Vidutinio dydžio prekybos verslų į automatizaciją atsigręžia vis daugiau. Klasikinėse parduotuvėse, ypač aprangos ir aksesuarų, pardavėjus robotai pakeis dar negreitai, nes ne vienas pirkėjas pageidauja pasimatuoti realų daiktą, o ne pirkti iš paveiksliuko. Todėl verslo dėmesys kreipiamas į tas tiekimo grandinės dalis, kuriose galima išsiversti be darbuotojų. Tam šiandien patogiausia vieta – sandėliai ar paskirstymo centrai.
Hibridiniai automatizavimo sprendimai
Lietuvos verslininkai paprastai renkasi hibridinius automatizavimo sprendimus, kuomet automatika pakeičia žmones tik sunkiausiose veiklos srityse. Dažnai automatizuojamas prekių pakrovimas ar iškrovimas, taip pat prekių padėjimas ir nukėlimas nuo lentynų, ypač jei saugykla itin aukšta. Visiškai automatinių sandėlių, kurie veikia be žmonių, Lietuvoje nėra. Ir ne tik todėl, kad mūsų šalyje pernelyg menki krovinių srautai.
Šalt. Elta.lt, MJ/TGW nuotr.