Tęsiasi kontroversijos dėl „MiLoG“ bylos. Štutgarto teismas priėmė sprendimus dėl dviejų Slovakijos verslininkų bylų, kurie nemokėjo savo darbuotojams įstatymais nustatyto minimalaus užmokesčio už darbą Vokietijoje.
Nuo 2015 m. pradžios transporto įmonės iš visos Europos, veikiančios Vokietijoje, yra priverstos laikytis naujų įstatymo dėl minimalaus darbo užmokesčio nuostatų („MiLog”). Tai apima daug administracinių pareigų ir yra susiję su didesnėmis veiklos išlaidomis.
Aktas, dėl galimo ES taisyklių pažeidimo, netrukus po jo įsigaliojimo, buvo apskųstas į Europos Komisiją, tačiau rugsėjo pradžioje ES transporto komisarė paskelbė apie bylos prieš Vokietiją nagrinėjimo sustabdymą.
Kitoks teismo sprendimas
Neseniai Vokietijoje buvo paskelbtas dar vienas sprendimas dėl „MiLoG“. Štutgarto finansų teismas nusprendė, kad užsienio vežėjai privalo sumokėti Vokietijos minimalų atlyginimą vairuotojams, net jei jie trumpą laiką dirbo Vokietijoje. Teismo sprendimas yra išimtinis – komentuoja vokiškas transporto portalas dv.de.
Iki šiol teismai (Ansbacho nacionalinis teismas, Berlyno finansų teismas, Austrijos aukščiausiasis teismas Vienoje ir Veisenburgo apygardos teismas) sprendė priešingai. Pasak jų, minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas netaikomas užsienio įmonėms. Be to, Ansbacho nacionalinis teismas nustatė, kad „MiLoG“ pažeidžia ES laisvę teikti paslaugas.
Vokietijos muitinės pareigūnai seka nusižengimus
Štutgarto teismas priėmė sprendimą dėl dviejų Slovakijos įmonių, kurios veikė Vokietijos teritorijoje – praneša dvz.de.
Kaip jų bylos pataikė į teismą?
Pagrindinės muitinės tarnybos (Hauptzollamt – HZA) darbuotojas 2015 m. rugsėjo mėn. apklausė vairuotoją prie vienos iš Vokietijos gamyklų vartų. Pokalbio metu paaiškėjo, kad darbuotojas kas mėnesį gauna tik 400 Eur neto ir 600 Eur sumą papildomoms išlaidoms. Vairuotojas taip pat prisipažino, kad jis dirba 5 dienas per savaitę po 9 valandas.
Antrosios įmonės nusižengimus HZA nustatė panašiai. Jame dirbantis vairuotojas gavo 700 Eur atlyginimą, dirbdamas 2-3 dienas per savaitę 8-9 valandas.
Tada muitinė pradėjo patikrinimus bendrovėse, reikalaujant iš jų daugybę dokumentų (įskaitant darbo sutartis, darbo užmokesčio čekius, darbo apmokėjimo įrodymus, darbo laiko apskaitos dokumentus).
Netrukus byla pateko į Badeno-Viurtembergo finansinį teismą Štutgarte, kuris nusprendė, kad įmonės turėtų mokėti darbuotojams įstatymais numatytą užmokestį už darbą Vokietijoje. Slovakijos bendrovės turi mėnesį apskųsti sprendimą, o jų bylas nagrinės aukštesnės instancijos teismas.
Kiti teismai užsienio bendrovių pusėje
Vienas iš Vokietijos apygardos teismų (Veisenburge Bavarijoje) 2017 m. rugpjūčio mėn. nustebino Europos transporto pramonę, nes palaikė lietuvių vežėjų pusę. Sprendimas šių metų kovo mėnesį buvo patvirtintas aukštesnėje instancijoje Ansbacho Nacionaliniame teisme.
Kalbame apie du atvejus, kurie buvo nagrinėjami prieš vieną Vokietijos klientą. Verslininkas atsisakė mokėti Lenkijos įmonei už kabotažinį transportą, kol įrodys, kad mokėjo vairuotojams už darbą Vokietijos teritorijoje pagal „MiLoG“ taisykles.
Tuo metu teismas nusprendė, kad Vokietijoje galiojantis minimalaus darbo užmokesčio įstatymas (MiLoG) nuo 2015 m. neapima transporto įmonių iš užsienio. Pasak teisėjų, tai būtų ES laisvės teikti paslaugas pažeidimas.