TransInfo

Trys metai važinėjimo su „Platonu“ – kaip efektyviai gauti dideles pinigų sumas

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Sustiprinti vežėjų, kurie vengia mokamų kelių, patikrinimai yra trečių metų Rusijos rinkliavos rinkimo sistemos veikimo rezultatas. Prieš tai įvyko daugybė vežėjų protestų, vėliau buvo laižomos žaizdos po streikų ir galiausiai – buvo bejėgiškas pyktis. Važinėti reikia, taigi mokėti taip pat. Ypač tai, kad tai naudinga pačiai transporto sektoriui – galiausiai surinktos sumos skiriamos lėšoms, kurios finansuoja kelių remontą ir tiltų statybą. Ar tikrai „Platon“ vaizdas yra tikrai toks pozityvus?

Pasak „Platon“ operatorių, „PT-Invest Transporto sistemos“ (PTIST) įmonę, iki šiol sistemoje įregistravo beveik 440 tūkst. vežėjų ir 1,1 mln. sunkvežimių. Tai reiškia, kad 90 proc Rusijos sunkvežimių parko aprūpinta „Platon“ įranga. Pavyko surinkti beveik 60 mlrd. Rub (apie 79,5 mln. Eur). Tai dar ne viskas – nuo 2018 m. liepos mėn. Transporto priemonių inspekciją perėmė federalinė transporto priežiūros tarnyba Rostransnadzor (Lenkijos Kelių transporto inspekcijos atitikmuo Rusijoje). Tai turėjo padėti gaudyti nesąžiningus, mokėjimų už kelius vengiančius vairuotojus.

Ufa miestas, 2016 metai. Pirmasis tiltas, kuris buvo pastatytas mokant pinigais iš „Platon“/Platon.ru nuotr.

Valdžių idėja pasirodė veiksminga – nuo šių metų liepos mėn. buvo registruota apie pusę milijono pažeidimų, o „Platon“ biudžetą papildomai padidino 4 mlrd. Rub (apie 53 mln. Eur). Surinktos lėšos nukreipiamos į Federalinį kelių fondą, iš kurio finansuojama Rusijos kelių infrastruktūros plėtra ir modernizavimas.

„Platon“ įdiegimo rezultatas yra labai pozityvus. Padidinti sunkvežimių patikrinimai padėjo sugauti nesąžiningus vežėjus ir sumažinti perkrautų transporto priemonių atvejus. Iki šiol iš surinktų lėšų pataisyta 2 tūkst. km kelių ir daugiau nei 30 tiltų, kas leido padidinti saugumo lygį modernizuotose ruožuose. Į brangiausias investicijas įeina borsko tiltas Žemutiniame Naugarde (apie 48 mln. Eur), Vorošilovsko tiltas Rostove prie Dono (apie 20 mln. Eur) ir Zatonės tiltas Ufos mieste (apie 20 mln. Eur). Be to, buvo modernizuota ar suremontuota 10 federalinių kelių, turinčių didelę reikšmę valstybiniam kelių transportui.

Tiltas Žemutiniame Naugarde, kurio statybai iš „Platon“ skirtos didžiausios lėšos/ Platon.ru nuotr.

Ekspertai, tarp jų ir daugelio transporto asociacijų ir transporto įmonių atstovai, sutinka, kad rinkliavos rinkimo sistemos įgyvendinimas ir Rostransnadzor atliktas užmokesčio stebėsenos perėmimas, teigiamai veikia valstybinės infrastruktūros plėtrą (susipažinkite su visais dabar atliekamais darbais interaktyviame „Platon“ žemėlapyje).

Tai tiek apie oficialią „Platon“ veikimo rezultatų versiją.

Kai nežinia kame reikalas

Kita sistemos įgyvendinimo pusė nebėra tokia optimistiška. 2015 m. įvyko visuotinis vairuotojų streikas, kurio rezultatas buvo kitoks nei planuotas – vienas mirties atvejis, trys rimtai sužeisti žmonės ir nebuvo sudaryti jokie susitarimai. Antroji protestų banga 2017 m. baigėsi panašiai. Tarnybos, įskaitant OMON (Specialiosios paskirties milicijos būrys), susidorojo su protestuotojais. Streiko organizatoriai – OPR (Rusijos vežėjų susivienijimo kelių vežėjų asociacijos) prezidentas Andrejus Bažutinas ir jo rėmėjai, Sergejus Chmieleva ir Rustamas Malamagomedovas – daug kartų buvo areštuoti ir pagrobti (OPR netgi pateko į užsienio agentų registrą).

Vyriausybė tiesiog ignoravo vežėjų reikalavimus. Žiniasklaida negalėjo pranešti apie įvykius, o vyriausybės žiniasklaida skleidė klaidingą informaciją. Pavyzdžiui, 2017 m. balandžio mėn. ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas kalbėjo apie 480 protestuotojų visoje šalyje, o tik pačiame Dagestane streike dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.

– „Platon“ yra neteisėtas – tvirtai teigia Andrejus Bažutinas, potencialus kandidatas į Rusijos Federacijos prezidento postą, vienas iš pagrindinių vežėjų protesto organizatorių, kurį Rusijos valdžios institucijos daug kartų bandė diskredituoti.

Abejones jau kelia tai, kad „Platon“ valdo privati PTIST bendrovė, o ne federalinė kelių agentūra „Rosavtodor“, t.y. vyriausybės institucija. Jos bendrasavininku yra Igoris Rotenbergas, prezidento Vladimiro Putino artimo draugo Arkadijaus Rotenbergo sūnus. Žiniasklaida praneša, kad PTIST rangovais ir subrangovais yra bendrovės, priklausančios Igorui Rotenbergui ar „Rostech“ bendrovei, antram PTIST savininkui. Verta paminėti, kad pagal koncesijos sutartį „Platon“ operatorius gauna, kaip „pagrindą“, 10,6 mlrd. Rub per metus (apie 139 mln. Eur).

Andrejus Bažutinas, OPR prezidentas. Pagrindinis „Platono” priešas/opr.com.ua nuotr.

Taip pat yra neaiškumų dėl organizacijos. Į valstybinių kelių ir greitkelių „Rosavtodor“ valdymą įeina 36 skyriai su filialais visoje šalyje. Taigi kodėl reikia sukurti ir palaikyti beveik identišką PTIST tinklą? Be to, pagal įstatymą už sunkvežimių padarytą žalą infrastruktūrai atlyginimas turi atitikti žalos vertę. Prieš įgyvendinant „Platon“ sistemą, valdžios institucijos neatliko jokių patikimų tyrimų, kurie leistų įvertinti jų taikymo sritį.

OPR asociacija taip pat atkreipia dėmesį į statistiką, pagal kurią sunkvežimiai Rusijoje gabena krovinį tik 65 proc. savo vairavimų. Krizės metu šis laikas sumažintas iki 45-50 proc. Transporto priemonė be krovinio sveria vidutiniškai apie 1,5-5 t., todėl ji negali sunaikinti kelių, kaip apie tai informuoja vyriausybė.

Taip pat kyla abejonių dėl nepakankamos darbų pažangos kai kuriuose keliuose. Pasak liudininkų, „kasinėjimai lieka nepaliesti daugelį mėnesių“ (pvz., Kirove ar Jekaterinburge). Vežėjai pasipiktinę, kad keliai yra tokioje blogoje būklėje, kad tai gadina jų sunkvežimius.

– Galbūt vyriausybė turėtų sumokėti mums už sugadintas transporto priemones, o ne mes vyriausybei? – šaukia vežėjas iš Sankt Peterburgo.

Platon.ru nuotr.

Paantraštės