Remiantis Technologijų turto apsaugos asociacijos TAPA EMEA duomenimis, 2023 m. transporto vagysčių atvejų Europos Sąjungoje padaugėjo 3546 proc. palyginti su 2022 m. Duomenys susiję su TAPA EMEA žvalgybos sistemos (TIS) duomenų bazėje užregistruotais įvykiais, vadinamaisiais „incidents occurred“ (bendras padarytų nusikaltimų skaičius, nepaisant to, ar apie juos buvo pranešta atitinkamoms institucijoms). Praėjusiais metais užregistruotų nusikaltimų skaičius išaugo nuo 6113 iki 8281. Bendras visų nusikaltimų nuostolis, kai buvo pranešta apie pavogtų prekių vertę, buvo 549 mln. eurų, t. y. 438 proc. daugiau nei 2022 m. ir net 1076 proc. daugiau nei 2021 m.
EMEA (Europa, Artimieji Rytai ir Afrika) regione krovinių vagysčių skaičius per šį laikotarpį išaugo beveik 700 proc. – nuo 13008 iki 1352 incidentų. Bendra šių nusikaltimų nuostolių suma siekė stulbinančią sumą – daugiau nei 724 mln. eurų. Tai 163 proc. daugiau nei 2022 m. ir 627 proc. daugiau nei 2021 m.
Daugiausia incidentų 2023 m. įvyko Vokietijoje (332 proc. visų užregistruotų vagysčių), Prancūzijoje (146 proc.) ir Italijoje (131 proc.). Dažni atvejai taip pat pasitaikė Švedijoje (127 proc.) ir Ispanijoje (113 proc.). Lenkija užėmė šeštąją vietą „populiariausių“ šalių sąraše (23 proc.). Lietuvoje jų buvo vos porą.
Pirmąjį 2024 metų ketvirtį galima laikyti sėkmingu. Per pirmuosius šių metų mėnesius Europos Sąjungoje buvo užfiksuoti 2616 krovinių vagystės atvejai. Lyginant su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, šis rodiklis sumažėjo 24 proc., o lyginant su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu – nežymiai padidėjo (2,1 proc.).
Pagrindiniai nusikalstamumo didėjimo veiksniai transporto srityje
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje apie vagystes transporto sektoriuje 2023 m. BSI ir „TT Club“ autoriai nurodo, kad pagrindinis su kroviniais susijusių nusikaltimų makroekonominis veiksnys yra išaugusi infliacija. Dokumento autoriai atkreipė dėmesį, kad, ypač pagrindinių ir vertingų gaminių kainų augimas tiesiogiai įtakoja vagysčių skaičių, kadangi nusikaltėliai savo veiklą pritaiko prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir orientuojasi į riboto prieinamumo prekes.
Kaip pavyzdį, kokiu būdu dėl produkto vertės padidėjimo gali padidėti ir nusikalstama veikla, autoriai pateikė alyvuogių alyvos pramonės atvejį. Šis produktas, ypač Viduržemio jūros šalyse, kurios yra pagrindinės alyvuogių alyvos gamintojos, yra laikomas itin vertinga preke. Nuo 2021 m. sausio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio alyvuogių aliejaus kainos padidėjo 75 proc. – tai susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant klimato kaitą, kuri turėjo įtakos derliaus kiekiui ir kokybei, o taip pat didėjančiomis energijos ir trąšų sąnaudomis.
Kainų padidėjimas kartu su ribota pasiūla lėmė tai, kad produktas tapo patrauklus nusikaltėlių tikslas. Alyvos vagystės tapo kaskart dažnesnės, ir šį produktą pradėta vadinti „skystuoju auksu“. Vienas didžiausių incidentų įvyko pernai rugpjūtį, kuomet vagys iš Kordobos sandėlio pavogė 56 tonas „Extra Virgin“ alyvos. Pavogtų prekių vertė siekė daugiau kaip 500 tūkst. eurų.
Ataskaitos autoriai taip pat nurodo, kad pagrindiniai veiksniai, dėl kurių daugėja vagysčių, yra nedidelis saugumo sąmoningumas ir saugumo trūkumai. Daug vagysčių įvyksta dėl nepakankamų saugumo priemonių gabenant ir sandėliuojant produktus. Europoje gana dažnai fiksuojamos vagystės iš puspriekabių su tentais, į kurias galima lengvai ir nepastebimai patekti juos supjausčius. Vienas tokių pavyzdžių yra pernai, birželio mėnesį įvykęs incidentas Vitenburge, Meklenburge-Pomeranijoje, A24 greitkelyje. Nusikaltėliai pirmiausia supjaustė sunkvežimio tentą, o po to pavogė apie 100 LG prekės ženklo televizorių, kurių bendra vertė buvo apie 40 tūkst. eurų. Vairuotojas tuo metu miegojo kabinoje ir nusikaltėlių negirdėjo.
Organizuoto nusikalstamumo grupės taip pat naudoja technologijas, kurių dėka tiksliai suplanuoja ir įvykdo vagystę. Vagys naudoja vis sudėtingesnius metodus – jie klastoja dokumentus, vagia vežėjų tapatybę, daro vadinamąjį fiktyvų krovinių priėmimą.
Pastaraisiais mėnesiais pastebimas vadinamojo kreditinio sukčiavimo (credit frauds) populiarumas. Jis prasideda iš pažiūros įprastu verslo sandoriu – naujas klientas užmezga bendradarbiavimą su ekspedijavimo ar transporto įmone. Iš pradžių tai yra vienas transporto užsakymas – neva pirmasis iš planuojamų užsakymų serijos. Pirmasis sandoris vyksta pagal planą ir tai sukuria pasitikėjimą naujuoju klientu. Tuo paskatinta logistikos įmonė sutinka toliau bendradarbiauti, dažnai priima užsakymą didesnių ir vertingesnių krovinių gabenimui. Klientas palaipsniui didina užsakymų vertę ir dažnumą. Tam tikru momentu klientas užsako skubų transportą, pavyzdžiui, oro transportu, o tai siejasi su didesnėmis išlaidomis. Logistikos operatorius sutinka vykdyti šį užsakymą be išankstinio apmokėjimo. Įvykdžius transporto paslaugą, klientas staiga dingsta, o mokėtinos lėšos niekada nepatenka į sąskaitą.
Nenuostabu, kad šis metodas populiarėja. Logistikos sektorius yra pagrįstas santykiais, o be pasitikėjimo – sunku juos sukurti. Be to, konfliktai, politinis nestabilumas ir krizė didina krovinių vagystės riziką, nes nusikalstamumas tampa ekonomiškesnis ir sunkiau su juo kovoti.
Naujų klientų tikrinimas – patarimai
Ekspertai transporto ir laivybos įmonėms rekomenduoja atlikti išsamų galimų klientų tikrinimą prieš užmezgant su jais bendradarbiavimą. Verslininkams rekomenduojama:
- Patikrinti naujų klientų duomenis: visą teisinį pavadinimą ir registracijos adresą, kontaktinius duomenis (ypač atsižvelgiant į aktualius telefono numerius ir el. pašto adresus), svetainės adresą (patikrinti, ar klientas turi profesionalią svetainę, kuri gali suteikti papildomos informacijos apie jo verslą).
- Patikrinti įmonę: patikrinti kliento pagrindinę veiklą, teisinę formą, registracijos numerį ir PVM mokėtojo kodą.
- Susipažinti su įmonės finansinėmis ataskaitomis: atlikti naujausių finansinių ataskaitų analizę, finansinę būklę, kreditingumo vertinimą.
- Patikrinti įmonės savininką: patikrinti, kas yra verslo savininkas ir kokia jo reputacija.
- Patikrinti pagrindinius asmenis ir tarpininkus: patikrinti už valdymą atsakingus pagrindinius asmenis, jų įgaliojimus, taip pat patikrinti, ar kontaktinis asmuo turi įgaliojimus pasirašyti sutartis įmonės vardu.
- Patikrinti bendrovės narystę audituojamose vyriausybės programose ar panašiose programose: tokia narystė gali rodyti didesnį verslo patikimumą ir skaidrumą.
- Patikrinti draudimo liudijimus: patvirtinti vežamų prekių draudimus, patikrinti sąlygas.
- Pateikti klientui aiškias komercines sąlygas ir įsitikinti, kad klientas sutinka su sutarties sąlygomis – tai gali užkirsti kelią vėlesniems nesusipratimams.
Populiariausi produktai – deficitinės prekės
Vagystės pobūdį labai įtakoja rinkos mechanizmai, vykstantys pasauliniu ir regioniniu lygmeniu – tam tikrų produktų paklausos padidėjimas, tam tikrų prekių kainos, maisto produktų svarbos padidėjimas. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad nusikaltėliai labai greitai savo veiksmus pritaiko rinkos sąlygoms.
Labiausiai padaugėjo maisto ir gėrimų vagysčių (iš 16 proc. 2022 m. iki 21 proc. 2023 m.). Tai lėmė kylančios maisto produktų kainos ir ribotas jų prieinamumas. Nežymiai – iš 9 proc. iki 10 proc. padaugėjo vagysčių žemės ūkio produktų atveju – tai atspindi tendencijas, susijusias su pasauliniais tiekimo grandinių sutrikimais.
Įdomu tai, kad nusikaltėlių dėmesys kurui 2023 m. buvo panašus kaip ir ankstesniais metais (8 proc.) Ataskaitos autorių nuomone, tai rodo nuolatinę šių prekių paklausą, ypač atsižvelgiant į energijos kainų svyravimus.
Šiek tiek sumažėjo susidomėjimas elektronine įranga – iš 12 proc. iki 10 proc. Mažiau populiarūs buvo ir automobiliai (iš 9 proc. iki 7 proc.). Nežymiai padaugėjo vagysčių metalo gaminių atveju (iš 6 proc. iki 7 proc.).
Saugumo patarimai vairuotojams
Štai keletas patarimų sunkvežimių vairuotojams, kurių indėlis krovinių ir transporto priemonių saugumui yra labai svarbus:
- Nepalikite – arba darykite tai kuo rečiau – transporto priemonės be priežiūros.
- Jei įmanoma, sustokite tik gerai apšviestose ir saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse.
- Po kiekvieno sustojimo, patikrinkite transporto priemonę ir krovinį, ypač jei važiuojate su tentu.
- Praneškite bendrovei apie bet kokius maršruto pakeitimus.
- Nekalbėkite su nepažįstamais žmonėmis apie savo maršrutą, paskirties vietą ar krovinį.
- Neimkite keliaujančių autostopu
Nusikaltėlių metodai nesikeičia
Pernai daugiausia vagysčių (20 proc.) įvyko tiesiogiai sandėliuose, gamybos salėse ir kituose panašiuose objektuose. Prieš metus tokių atvejų buvo 26 proc. Pačių transporto priemonių vagystės sudarė 14 proc. visų ištirtų incidentų (padaugėjo 10 proc.). Tačiau sumažėjo prekių vagysčių tiesiogiai iš konteinerių ar puspriekabių (iš 15 proc. iki 13 proc.), taip pat sumažėjo transporto priemonių pagrobimų su vilkiku (iš 16 proc. iki 11 proc.). Padaugėjo visų konteinerių ar puspriekabių vagysčių (iš 5 proc. iki 11 proc.).
Pirmiau pateikti rezultatai rodo, kad krovinių vagysčių metodai beveik nepasikeitė, o nusikaltėliai savo tikslams naudoja išbandytas strategijas. Tai geras ženklas transporto ir ekspedijavimo įmonėms, kurios, remiantis šiomis žiniomis, gali padidinti tiekimo grandinių saugumo lygį.
Vagysčių prevencija
Ekspertai rekomenduoja šias krovinių ir transporto priemonių apsaugos prevencines priemones:
- Bendradarbiavimas su vežėjais siekiant nustatyti saugius maršrutus ir sustojimo vietas.
- Didelės rizikos vietų nustatymas ir jų vengimas.
- Vairuotojų mokymai susiję su saugos sąmoningumu ir reagavimu į pasikėsinimus vagystei.
- Technologinių sprendimų, pvz., šviesos jutiklių, esančių puspriekabėse, kuriais galima nustatyti pasikėsinimus supjaustyti tentus, taikymas, GPS stebėjimo, geofencingo taikymas, kurio dėka galima iškart nustatyti nukrypimus nuo konkretaus maršruto, specialių spynų montavimas, kurios saugo prieigą prie krovinių zonos, o taip pat programas, pvz., nustatančias saugias sunkvežimių stovėjimo vietas.
- Konkrečių grėsmių analizavimas tam tikruose regionuose analizė ir saugančių nuo jų priemonių pritaikymas.
- Bendradarbiavimo su vietos teisėsaugos institucijomis ir kitomis įmonėmis plėtojimas, siekiant keistis informacija ir ištekliais.
Labiausiai mėgsta vogti iš savų?
Be abejo, įdomus reiškinys yra vagysčių, kurios yra vidinių veiksmų rezultatas, apimtis. Šie atvejai susiję su situacijomis, kai tiekimo grandinėje dalyvaujantys darbuotojai išnaudoja savo pareigas vagystės įgyvendinimui ar palengvinimui. Tiesa, nors ši problema Europoje egzistuoja, tačiau ji nėra taip paplitusi ar labai eksponuojama, kaip Azijoje, kur fiksuojama didžiausią tokių atvejų dalį. 2023 m. net 26 proc. ištirtų krovinių vagysčių Azijoje buvo susiję su pačios organizacijos asmenų dalyvavimu.
Dažniausiai tokiuose nusikaltimuose dalyvauja sandėlio darbuotojai, apsaugos darbuotojai bei sunkvežimių vairuotojai. Jie dažnai dirba grupėmis. Vagių metodai yra gana įvairūs – smulkios vagystės dideliu mastu (priešingai nei vienkartinių didelių vagysčių atveju, darbuotojai dažnai vagia ilgesnį laiką mažesnius prekių kiekius), dokumentų klastojimas, ar stebėjimo sistemų manipuliavimas.
Prevencinės priemonės
Siekiant išvengti vagysčių darbuotojų gretose, rekomenduojama imtis šių veiksmų:
- Kruopšti patikra įdarbinimo metu. Rekomenduojama atlikti išsamius kandidatų į pareigas, turinčias tiesioginę prieigą prie prekių, praeities patikrinimą.
- Reguliariai vykdyti auditus ir stebėseną. Reguliariai vykdyti vidaus ir išorės auditus bei diegti stebėsenos sistemą realiuoju laiku – tai gali padėti nustatyti pažeidimus ir greitai reaguoti į galimas vagystes.
- Rengti mokymus ir kelti sąmoningumą. Organizuoti darbuotojų mokymus apie teisines vagystės pasekmes ir profesinės etikos svarbą – tai gali sumažinti tokių veiksmų riziką.
- Prieigos apribojimas. Taikyti ribotos prieigos politiką, kuomet darbuotojai turi prieigą tik prie tų sričių ir sistemų, kurios yra būtinos jų pareigų vykdymui.
- Technologijų taikymas. Šiuolaikinių krovinių ir transporto priemonių stebėjimo technologijų, įskaitant GPS ir signalizacijos sistemas, naudojimas.