Vairuotojai tai gero uždarbio galimybė, tačiau norint pasiekti pelną, būtina investuoti. Ar vežėjams pavyksta tai įgyvendinti?

Vidutinis skaitymo laikas 9 minutės

Bendrovė – tai žmonės, žmonės – tai santykiai, o santykiai yra sėkmingo verslo pagrindas. Savo ruožtu darbo jėgos trūkumas pasiekia kritinį tašką, o rinkoje kaupiasi vis daugiau ekonominių reiškinių, tokių kaip pandemija, karas Ukrainoje, energetinė krizė, trūkumai gamyboje. Įmonės vis dažniau dairosi galimybių, kurios padėtų joms išlikti rinkoje, juolab, kad dabartinis personalo problemos sprendimas turi būti orientuotas į ilgalaikį poveikį, kaip gera investicija.

Vairuotojai tai gero uždarbio galimybė, tačiau norint pasiekti pelną, būtina investuoti. Ar vežėjams pavyksta tai įgyvendinti?
"Girtekos" nuotr.

Transportas ne veltui vadinamas ekonomikos kraujotaka, o jo išlaidos turi svarbią reikšmę visai visuomenei. O štai vežėjams automobilius tenka statyti aikštelėse, nes nėra ne tik vairuotojų, bet ir kitų specialistų. Kaip tai veikia sektorių ir kaip rinka bando išspręsti vairuotojų trūkumo problemą, paklausėme didžiausių Europos transporto bendrovių.

– Visoje Europoje įmonės skundžiasi, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Su problema susiduria ir transporto bei logistikos sektorius. Kaip tai atrodo iš jūsų perspektyvos?

Tomašas Weberis, „Girteka“ komunikacijos skyriaus vadovas:

Pandemija parodė, kiek daug iššūkių mūsų laukia: nuo tiekimo grandinės sutrikimų iki didelės logistikos paslaugų, skirtų elektroninei prekybai, paklausos. Ir tuo metu, kai manėme, jog situacija tampa stabilesnė, kad galima planuoti į priekį, geopolitinė situacija ir Rusijos agresija vėl viską pakeitė. Kadangi, remiantis Europos Komisijos tyrimais, šiandien dauguma sektoriaus vairuotojų yra iš Rytų Europos, ši situacija sukuria daug papildomų problemų ir šiaip nepastovioje rinkoje. Ieškome daug eismo palaikymo komandų darbuotojų, profesionalių vairuotojų ir žmonių administraciniam darbui, įskaitant aukštos kvalifikacijos programinės įrangos ir IT specialistus.

Tomašas Weberis, „Girtekos” nuotr.

Zsoltas Barna, „Waberer’s“ vadovas:

– Prestižas, susijęs su sunkvežimio vairavimu, baigėsi. Sektorius turi imtis veiksmų, kad pabrėžtų profesijos vertybes ir parodytų jauniems žmonėms, jog ši profesija suteikia finansinį saugumą, kuriuo galima užtikrinti ateitį.

Šiuo metu mes taip pat kovojame su vairuotojų trūkumu. Tarptautinio transporto paslaugų srityje – be kita ko, dėl mūsų naujo verslo modelio – įvyko esminiai darbo sąlygų pasikeitimai; darbas tapo skaidresnis, galime geriau organizuoti vairuotojų grįžimą namo, dėl ko anksčiau kildavo konfliktų.

Be to, turėdami vieną moderniausių sunkvežimių parkų, galime užtikrinti vairuotojams geriausias darbo sąlygas. Iki 2022 metų pabaigos atnaujinsime 50 proc. mūsų parko, o tai reiškia, kad komforto prasme siūlome patį konkurencingiausią darbo pasiūlymą vairuotojams.

Zsoltas Barna, „Waberer’s“ nuotr.

Ronnys Sassenas, „Rhenus Special Delivery“ generalinis direktorius: 

– Rhenus Special Delivery“ įmonėje nuo metų pradžios vidutiniškai turėjome 85 laisvas darbo vietas visose įmonės srityse. Ypač sunku rasti darbuotoją, einantį pardavėjo pareigas sandėlyje, siuntimo ir surinkimo skyriuose. Didelis iššūkis taip pat yra įdarbinti asmenis tarpžinybinėms pareigoms, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrimo ir projektams vadovaujančių aukštesnio rango darbuotojų srityje. Laisvų darbo vietų pasirinkimas šiuo metu yra labai didelis. Todėl, kaip darbdaviai, privalome ne tik sukurti patrauklią darbo aplinką, bet ir siekti, jog paraiškų teikimo procesas būtų kuo paprastesnis, skaidresnis ir efektyvesnis, o įdarbinimo laikas – kuo trumpesnis. Be to, laisvas darbo vietas stengiamės užpildyti naudodamiesi vidinėmis jaunesnių darbuotojų tobulėjimo programomis.

Ronnys Sassenas, „Rhenus Special Delivery“ nuotr.

Svenas Eisfeldas, „Hellmann Worldwide Logistics“ Vokietijos regiono generalinis direktorius:

– Kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimas aktualus ir „Hellmann“ įmonei, mes šiuo aspektu niekuo nesiskiriame nuo kitų įmonių. Vis sunkiau užpildyti laisvas darbo vietas tiek pramoninėse, tiek komercinėse profesijose. Jau kelerius metus visur trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o transporto sektoriuje šiuo metu ypač didelė kvalifikuotų darbuotojų paklausa. Koronaviruso pandemijos metu, taip pat ir dėl dabartinių politinių įvykių, logistikos užduotys tampa vis sudėtingesnės, kartu ir reikalaujančios daugiau laiko. Dėl to kiekvienam individualiam užsakymui reikia kur kas daugiau darbo, daugiau kvalifikuotų darbuotojų, kurių rasti, deja, nėra taip paprasta.“

Svenas Eisfeldas, „Hellmann Worldwide Logistics“

– Kokia politinė strategija galėtų išspręsti šią problemą ilgalaikėje perspektyvoje?

Tomašas Weberis („Girteka“):

Šiuolaikinė logistika neturi jokių apribojimų. Dauguma krovinių gabenama Europos šalių teritorijoje. Kadangi tai svarbu klientams, pagrindinis klausimas čia yra pristatymo laikas. Tačiau tam, kad galėtume tai įvykdyti, mums reikia tiek vairuotojų, tiek techninės priežiūros darbuotojų. Vietoje trūksta potencialių darbuotojų, todėl ieškome naujų darbuotojų už mūsų šalių ribų, už ES ribų. Visos kliūtys, kylančios dėl procedūrų ir formalių klausimų, gali turėti įtakos paslaugų kokybės lygiui. Svarbiausias paties sektoriaus plėtros elementas yra visų formalių klausimų, procedūrų ir procesų supaprastinimas, kas leistų žmonėms iš ES nepriklausančių šalių lengvai dirbti ir keliauti. 

Tačiau politikai turi daug galimybių leisti rinkai vystytis savaime, pasitelkdami paprastus ir lengvus sprendimus. Vienas iš jų – pasirūpinti pajėgumais įstaigose, kurios yra atsakingos už vizų ir leidimų dirbti išdavimą. Informacinės technologijos yra labai svarbios mūsų sektoriaus daliai, nes leidžia mums pasiūlyti tikrai greitus sprendimus ir paslaugas, o viešosiose įstaigose taikomos procedūros ir apribojimai tai trikdo.“

Zsoltas Barna („Waberer’s“): „Kaip „Waberer’s“ vadovas ir MKFE (Vengrijos vežėjų asociacija – red.) pirmininkas galiu pasakyti, kad Mobilumo paketas neišspręs logistikos sektoriaus problemų, susijusių su žmogiškaisiais ištekliais. Nei valdžios institucijos, nei verslo sektorius nesiekia gerinti socialinių sąlygų rinkoje. Trūksta atitinkamų veiksmų švietimo ir profesinio aktyvinimo srityse. Vien vairuotojų iš trečiųjų šalių samdymas problemos neišspręs.

Vengrijos rinkoje trūksta daugiau nei 8 tūkst. vairuotojų (iš jų 3,6 tūkst. dirba „Waberer’s“), todėl esame priversti pasitelkti alternatyvius būdus naujų darbuotojų samdymui – ėmėmės atitinkamų veiksmų siekdami darbuotojų iš kaimyninių šalių įdarbinimo ir darbuotojų iš trečiųjų šalių profesinės integracijos. Tam reikalinga politinė parama, nes šie darbuotojai privalo turėti atitinkamus leidimus, kad galėtų vykdyti transporto veiklą ES teritorijoje.

Noriu pabrėžti, kad „Waberer’s“ vis dar pirmiausia įdarbina vairuotojus iš Vengrijos, tačiau jei mums nepavyktų užpildyti laisvų darbo vietų darbuotojais iš užsienio, tai būtų rimta kliūtis bendrovės augimui.

Ronnys Sassenas („Rhenus“):

– Svarbu gerinti bendrąsias sąlygas, jog laisvas darbo vietas būtų galima užpildyti kvalifikuotais darbuotojais iš užsienio be nereikalingų formalumų. Negalime kovoti su vis didėjančiais iššūkiais ir didėjančia konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų, pasikliaudami vien šalies ar Europos darbuotojais, todėl iš už Europos ribų atvykstantiems darbuotojams būtina dar labiau palengvinti įsidarbinimą Vokietijoje. Be to, vyksta demografiniai pokyčiai, kurie dar labiau sustiprina kvalifikuotų darbuotojų trūkumo tendenciją.

Svenas Eisfeldas („Hellmann“):

– Manau, kad visų pirma pačios įmonės privalo stengtis, užuot laukusios politikų sprendimų. Mano nuomone, mūsų įtaka čia yra labai didelė, o svarbiausia, galime veikti daug greičiau ir tikslingesniu būdu nei politiniai organai.

– Ką įmonės gali padaryti, kad transporto ir logistikos sektoriaus profesijos taptų patrauklesnės?

Tomašas Weberis („Girteka“):

– Pirma, turime suprasti, kiek ekonomika priklauso nuo veiksmingų tiekimo grandinių ir logistikos paslaugų. Atsiradus elektroninės prekybos bumui ir pandemijos tikimybei, turime suprasti, kad kokybė, prieinamumas ir pristatymo laikas priklauso nuo sunkvežimių, traukinių, laivų ir lėktuvų. Jei tai suprasime, galime didinti informuotumą apie patį sektorių. Tokiu atveju tapimas jo dalimi gali būti įdomi ir patraukli karjeros plėtros kryptis daugeliui žmonių visoje Europoje. 

Kitas klausimas yra priedai prie darbo užmokesčio. Šiandien darbuotojai žiūri ne tik į atlyginimą. Jaunajai kartai vis svarbesnės tampa papildomos išmokos, organizacinė kultūra ar įmonės propaguojamos vertybės. Jaunosios kartos atstovai ieško ne tik darbo, kuris pateisintų jų atlyginimo lūkesčius, bet ir įmonių, kurios vis daugiau dėmesio skiria jų gerovei, aukštesnių tikslų siekimui ar rūpinimuisi darbuotojų sveikata – tiek fizine, tiek psichologine. Todėl papildomos išmokos, tokios kaip sveikatos draudimas, tampa būtina, bet nepakankama sąlyga. 

Pandemija, kalbant apie darbo atlikimo formą, paspartino ne tik reikšmingus pokyčius darbo rinkoje. Šiandien dauguma naujų darbuotojų ieško darbo pagal hibridinę sistemą, visiškai nuotoliniu būdu arba tokio, kur leidžiamas lankstus darbo grafikas, pvz., workation (darbo ir poilsio derinimas – red. past.). Tai gana nauji ir dar iki galo nepasitvirtinę sprendimai, tačiau dinamiškiausiai besivystančios įmonės, tokios kaip „Girteka“, įveda tokio tipo pasiūlymus, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio, siekdama paskatinti dirbti geriausius specialistus.

Tai tik nedidelė straipsnio dalis. Visą tekstą galite perskaityti nemokame žurnalo transporto vadovams numeryje. Tiesiog spustelėkite žemiau esantį paveikslėlį.

zurnalas

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi