Per didelis kūno svoris tai problema, su kuria kovoja dauguma vyrų. Atliekamo darbo specifika ir pobūdis turi itin daug reikšmės tam, kokia yra nepageidaujamų kilogramų atsiradimo rizika. Net 67 procentai vyrų – profesionalių vilkikų vairuotojų kovoja su viršsvoriu ar nutukimu. Tokia išvada daroma iš „Truckerslife“ fondo parengtos ataskaitos „Ataskaita apie vairuotojų sveikatos būklę“. Tai rimta grėsmė visam transporto sektoriui.
ES transporto rinkoje jau ne vienerius metus trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Tai vienas iš esminių sektoriaus plėtros barjerų.
– Transporto sektorius negali sau leisti darbuotojų trūkumo ar jų praradimo. Profesionalių vilkikų vairuotojų paklausos lygis išlieka aukštas. Dalis bendrovių netgi ryžtasi įdarbinti užsieniečius, nepaisydama administracinių barjerų. Vis dėlto šie asmenys neužpildo visų laisvų darbo vietų sektoriuje – sako „Inter Cars“ S. A. grupės vyresnysis vadybininkas Kšyštofas Sulima.
„Ataskaitos apie vairuotojų sveikatos būklę“ autoriai pabrėžia, kad pagrindinės profesionalių vilkikų vairuotojų kūno masės sutrikimų atsiradimo priežastys, tai nereguliarus valgymas, per didelė maisto energetinė vertė bei per mažas fizinis aktyvumas lyginant su suvartojamu kalorijų kiekiu.
„Tyrimų duomenimis, vilkikų vairuotojai sunaudoja apie 720 kcal per 8 valandas (1,5 kcal/min), dėl ko jų fizinio aktyvumo lygis yra priskiriamas kategorijai „labai mažas fizinis krūvis“ – rašoma ataskaitoje.
Blogi mitybos įpročiai prisideda prie viršsvorio ir nutukimo atsiradimo, o tai savo ruožtu didina profesionaliems vairuotojams gresiančių pavojų spektrą.
Šiai profesijai būdingų ligų priskiriamas 2 tipo diabetas, širdies ligos, aterosklerozė, navikai ir kaulų sistemos ligos. Dažniausiai pasitaikančios ligos yra susijusios su kraujotakos sutrikimais, todėl atsiranda tokie negalavimai kaip išeminė širdies liga ar aukštas kraujo spaudimas.
Darbo laikas ir poilsis
Vilkikų vairuotojų darbo laiką reglamentuoja Europos teisė. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 561/2016 nustato vairuotojo aktyvumą dienos metu, kuris apima darbą, pertraukas, budėjimą ir poilsį.
Nepaisant darbdavio pareigos mokėti už vairuotojo nakvynę, iki 2016 metų pastarieji retai ryždavosi nakvoti ne kabinoje, jau nekalbant apie laiko planavimą ar aktyvų poilsį.
Šios profesijos atstovai taip pat turi sunkumų dėl tinkamos mitybos, pastovaus valgymo režimo ir maisto produktų subalansavimo. Daugiausiai įtakos tam turi žinių apie tinkamą mitybą trūkumas.
– Atskirų profesijų atstovų viršsvorio problemą, atsirandančią, be kita ko, dėl darbo sąlygų (sėdimas gyvenimo būdas ir nestandartinės profesinių pareigų atlikimo valandos), sudėtinga vadinti standartiniu kazusu, kuriuo turėtų užsiimti darbo saugos ekspertai. Darbdavio galimybės paveikti vairuotojo mitybos įpročius ir tai, kaip jis leidžia savo poilsio laiką, yra labai ribotos. Iš tachografo duomenų galima nustatyti ar vairuotojas daro pertraukas kaip to reikalauja įstatymai, tačiau ar jis išnaudoja jas aktyviam poilsiui ir ar jo mityba yra subalansuota, patikrinti negalima – mano „Inter Cars“ S.A. grupės vyresnysis vadybininkas Kšyštofas Sulima.
– Pagrindinis dalykas, kurį šiuo metu gali padaryti verslininkai, tai visų pirma švietimas ir vairuotojų skatinimas aktyviai praleisti pertraukų laiką. Tačiau tokie veiksmai reikalauja sąmoningo, strategiškai apgalvoto ir šiek tiek nestandartinio požiūrio į darbo saugos ir higienos klausimus – prideda K. Sulima.