Kelių transporto krovinių apyvarta šių metų antrąjį ketvirtį paaugo net 20%, tačiau tokia sėkmė neliko nepastebėta konkurentų – Vakarų šalys griebiasi protekcionistinių priemonių, todėl vežėjų sąnaudos didėja, o marža krinta. Nuo kitų metų galime sulaukti ir brangesnių degalų. Prie geresnių naujienų, kurių vežėjai gali sulaukti kitąmet, galima priskirti Rusijos rinkos atsigavimą.
Vežėjai pabrėžia, kad nereikia tikėti, jog transporto sektorius laikosi gerai, nes apyvarta auga. Erlandas Mikėnas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas, tikina, kad šie metai buvo nenuobodūs: visus metus sektorius jautė stiprų spaudimą tiek iš Rytų šalių, tiek iš Vakarų.
„Kitos šalys nori išstumti Lietuvos vežėjus iš savo rinkų, todėl priima protekcionistinius įstatymus, kitus teisės aktus, kurie akivaizdžiai naudingi tik juos įsivedusioms šalims“, – pasakoja p. Mikėnas. Pasak jo, nauji užsienio rinkose įsigalioję įstatymai, kaip reikalavimai vairuotojams mokėti nustatyto dydžio minimalų valandinį užmokestį arba turėti svečioje šalyje vietininkus, didino administracines vežėjų išlaidas ir mažino jų konkurencingumą. O vairuotojų trūksta katastrofiškai.
Pelningumas – menkas
„Linavos“ prezidentas neneigia: naujų rinkų yra. Kroviniai vežami į ir iš Europos Sąjungos (ES) šalių, keliaujama ir į Rusiją. Svarbūs šalies transporto sektoriui Baltarusija, Kazachstanas, Norvegija, bandoma atrasti kelius į Uzbekistaną, Turkmėnistaną, Iraną, Turkiją. Sektoriaus rezultatai atrodo geri, tačiau pastarųjų metų pelningumas ir toliau lieka nedidelis – 2,6%.
„Šiandien pelningumo rodiklis dar labiau krito, kai kurios įmonės balansuoja ties 0% riba arba dirba nuostolingai“, – teigia p. Mikėnas. Pasak jo, ypač sunku išgyventi nedidelėms transporto įmonėms, kurioms sunku persiorientuoti į Vakarų šalis.
„Stebina pareiškimai, kad gyvename gerai, nes apyvarta didėja. Didelė apyvarta nereiškia pelno ar sėkmingos veiklos: ir toliau konkuruojama siūlant mažesnę maržą, tad apie pagerėjusią padėtį sektoriuje kol kas kalbėti anksti“, – akcentuoja pašnekovas.
Atsikvėpti negalės
Kalbėdamas apie ateinančius metus p. Mikėnas vežėjams naudingų pokyčių nemato.
„ES senbuvių spaudimas tikrai nemažės ir toliau bus ginamos savos rinkos. Be to, spaudimą jausime iš Rytų šalių, nes šiuo metu rinkoje norinčiųjų vežti krovinius yra daugiau nei pačių krovinių“, – apibendrina „Linavos“ prezidentas.
Jis viliasi, kad dėl protekcionistinių įstatymų, įsigaliojusių Prancūzijoje, Vokietijoje, pagaliau žodį tars Europos Komisija (EK), į kurią Lietuvos vežėjai kreipėsi šių metų rudenį. Anot p. Mikėno, EK jau pradėjo pažeidimo procedūras prieš tokius įstatymus įsivedusias šalis, tad galima viltis, kad ES rinkoje padėtis stabilizuosis. Dėl Rusijos ir NVS šalių rinkų taip pat laukia arši kova. Vežėjams padėtų protingai planuojamas dvišalių ir trišalių leidimų kroviniams vežti skaičius, mat persiskirsčius krovinių srautams jaučiama vis didesnė Rytų vežėjų konkurencija.
„Reikia nepamiršti ir „Brexit“ atgarsių. Išvadas, kaip keisis krovinių srautai į Didžiąją Britaniją, galėsime daryti kitąmet, bet reikia manyti, kad ES ir Didžioji Britanija susitars dėl laisvo prekių ir paslaugų judėjimo“, – viliasi pašnekovas ir priduria, kad panaši tvarka galioja dirbant su Šveicarija, Norvegija.
Anot p. Mikėno, net naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo veikla, dėl kurios gali nurimti arba įsižiebti naujų konfliktų, koreguos transporto srautų judėjimą.
Tikisi užtarimo
„Linava“ tikisi, kad nauja Lietuvos valdžia paspartins trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras, nustatys lengvatinį pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam verslo įmonių pelnui. Keleivių vežėjams svarbu, kad dotacijas už keleivių vežimą skirtų valstybė, o ne savivaldybės. Taip pat tikimės, kad bus ginami Lietuvos vežėjų interesai derantis su trečiosiomis šalimis dėl leidimų skaičiaus.
Jekaterina Rojaka, DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, sutinka su visomis vežėjų išvardytomis grėsmėmis ir priduria, kad transporto sektoriaus atstovai nepaminėjo, jog nuo kitų metų brangs degalai.
Tai reiškia, pasak jos, kad vežėjų vilkikai su kroviniais važiuos ne tik į šią šalį, bet ir atgal. Naudos gali duoti ir Rusijos noras aplenkti Lenkiją bei krovinius plukdyti keltais. Tiesa, čia dėl savo dalies, sako ekonomistė, pasiryžusios kovoti ir šalys kaimynės.
„Dabar vežėjų sąnaudos kyla dėl to, kad jie priversti prisiderinti prie darbo užmokesčio reikalavimų, galiojančių užsienio šalyse. Prie šito prisidės ir degalai“, – kalba ekonomistė. Plėtrą apsunkina ir tai, kad visame pasaulyje nedidėja eksporto mastai. „Kol kas Lietuvos vežėjai nukonkuruoja kad ir tuos pačius bulgarus. Tačiau vartojimas Europoje nekyla nuo dugno, tad panašu, kad kitąmet geresnių naujienų nebus. Rinkos ne augs, o stengsis išlaikyti esamą mastą, – įsitikinusi p. Rojaka. – Tad tiek, kiek vežėjai sugebės atkąsti iš konkurentų, toks ir bus jų laimikis. Jeigu mūsų darbo sąnaudos augtų greičiau nei konkurentų, tuomet reikėtų ieškoti stiprybių kitose srityse, didinti investicijas, o visa tai kainuoja.“
Tiesa, po truputį atsigauna Rusijos rinka. Tai reiškia, kad vežėjų vilkikai su kroviniais važiuos ne tik į šią šalį, bet ir atgal. Naudos gali duoti ir Rusijos noras aplenkti Lenkiją bei krovinius gabenti keltais. Tiesa, čia dėl savo dalies, sako ekonomistė, pasiryžusios kovoti ir šalys kaimynės.
Išlaikys tempą
Valstybei priklausančios transporto sektoriaus įmonės ateinančius metus vadina įtemptais, tačiau žada augti tiek apimtimi, tiek apyvarta.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) ateinančius metus vertina santūriai ir planuoja išlaikyti esamą krovinių mastą. Šiemet prognozuojama 46 mln. t krovinių, kitąmet – 46,9 mln. t.
Stasys Gudvalis, LG generalinio direktoriaus pavaduotojas, Krovinių vežimo direkcijos vadovas, pabrėžia, kad tai – didelis iššūkis, mat šalių kaimynių geležinkelių kompanijų pervežimas mažėja: Baltarusijoje geležinkeliais vežama 4,1% mažiau, Latvijoje – 19,4%, Estijoje – 20,1%.
Stabilumo tikimasi iš vietinių krovinių rinkos, taip pat vilčių dedama į naujai ateisiančius klientus. Vis dėlto optimizmo žvelgiant į 2017 m. nedaug.
Anot p. Gudvalio, 2017 m. greičiausiai tebebus sumenkęs naftos produktų gabenimas iš Baltarusijos, stringa ir vieno iš didesnių LG klientų AAA „Belaruskalij“ veikla.
„Neverta tikėtis, kad 2017 m. bus lengvesni nei 2016 m. Didėjanti konkurencija, krintantys vežimo įkainiai žada įtemptus metus“, – tikina pašnekovas.
Iššūkis – rekonstrukcija
Gediminas Almantas, VĮ Lietuvos oro uostų generalinis direktorius, prognozuoja, kad šiemet aviacijos sektorius ūgtels 10%, panašių rezultatų tikimasi ir kitąmet, mat daugės ir naujų skrydžių į Lietuvą ir iš jos, augs ir keleivių skaičius. Kitų metų rodikliai greičiausiai bus mažesni nei norėtųsi, nes laukia Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.
„Visa veikla bus mėnesiui perkelta į Kauną, tai neigiamai atsilieps keleivių srautui. Pavyzdžiui, „Ryanair“ pranešė, kad savo skrydžių į Kauną nekels, tad keleivių skaičius sumažės“, – sako Gediminas Almantas, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Kol kas „Ryanair“ vienintelė pranešė, kad paslaugų neperkels, tačiau neatmetama tikimybė, kad prie šios skrydžių bendrovės gali prisidėti ir kitos.
Investuos daugiau Šiemet naują metinį krovos rekordą planuojantis Klaipėdos uostas kitąmet kelia ne mažiau ambicingus tikslus.
„Šiais metais mes kartu su uosto krovos bendrovėmis aiškiai parodėme, kad galime ir mokame konkuruoti. Tapome lyderiais tarp Baltijos valstybių uostų, lyderiais planuojame išlikti ir 2017 m.“, – teigia Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius.
Šių metų pabaigoje uoste bus pradėta daug investicinių projektų, dar daugiau jų startuos ateinančiais metais. Šiemet uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą siekia 16,7 mln. Eur, o kitais metais suplanuota investuoti daugiau nei dvigubai – 36,2 mln. Eur.
Kitąmet daug dėmesio bus skiriama ir pirmą kartą uosto istorijoje rengiamam bendrajam planui, kurio galiojimo laikas – 15 metų, o bendrojo plano koncepcija bus kuriama 25 metų laikotarpiui.
Ponas Vaitkus pabrėžia, kad konkurencinė aplinka ateityje stiprės, todėl reikia koncentruotis į konkurencingumo stiprinimą: „Mes žinome, kad kova bus nuožmi, tai jaučiame iš mus pasiekiančios informacijos apie uostus kaimynus, kurie su mumis konkuruoja dėl krovinių. Tačiau šiandien orientuojamės ne į baimę, o į veiksmų programą, kurią labai aiškią esame pasirengę.“
Šaltinis: vz.lt, Vladimiro Ivanovo nuotrauka
