Lietuvių

Vyriausybė pritarė automobilių taršos mokesčiui. Jei jis įsigalios, vežėjai pilsis degalus kitose šalyse

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Vyriausybė pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. Eur pajamų.

Vyriausybė pritarė automobilių taršos mokesčiui. Jei jis įsigalios, vežėjai pilsis degalus kitose šalyse
Stock nuotr.

„Transporto išmetimai yra augantys ir turime imtis priemonių, kad transportas mažintų savo išmetimus, o lygiagrečiai kurtume alternatyvą“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Anot ministro, įstatymų pataisų paketas net tik mažins taršą, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, bet ir skatins atnaujinti viešąjį transportą bei imtis kitų alternatyvių priemonių. 

„Šiandien Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal automobilizacijos lygmenį. Devynios iš dešimties kelionių atliekamos automobiliu (…). Vilniuje, kur yra 400 autobusų ir troleibusų, turime pusę milijono automobilių“, – aiškino ministras. 

Aplinkos ministerija pažymi, kad per 2024-2030 metus iš mokesčio planuojama surinkti 1,19 mlrd. Eur. 600 mln. Eur numatoma skirti ekologiškiems autobusams, 300 mln. Eur – dviračių takams, dar 290 mln. Eur – kitoms aplinkos neteršiančioms bei darnaus judumo priemonėms.

Gentvilas paaiškino, kad registracijos mokesčio atsisakyta pasitarus su teisininkais.

„Atsisakėme pirminės registracijos mokesčio, noriu garsiai įvardyti, kodėl: yra buvę precedentų ir Europos teisės pažeidimo procedūrų Rumunijoje, kur toks mokestis vienkartinis buvo traktuojamas kaip muitas įvežamai priemonei“, – aiškino ministras.

„Todėl mes jį arba turėjome taikyti ir pakartotiniam pardavimui vienkartiniam viduje, arba atsisakyti“, – pridūrė jis. 

Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 Eur taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 Eur (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).

Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones.

Lengvatos transporto priemonių savininkams

Mokestis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.

„Galiojantis mokestis keičiamas nustatant prievolę transporto priemonių, kurių transporto priemonės išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui, mokėti motorinių transporto priemonių taršos mokestį kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams“, – teigiama pažymoje. 

Metinis mokestis priklausys nuo išmetamų teršalų

Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.

Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).

CO2 išmetimams siekiant 131-160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121-160 gramų, nuo 2025 metų – 111-160 gramų, o nuo 2026 metų 101-160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas. 

Išmetimams siekiant 161-200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201-250 gramų – 1,10 Eur, o viršijus  251 gramą – 1,5 Eur. 

Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. Eur, o mokesčio administravimui – 2,3 mln. Eur kasmet.

Dyzelinas kasmet brangs 3-4 centais

Didinant akcizus taršiausiam kurui, dyzelinas kasmet brangtų 3-4 centais, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Tai yra principinė pozicija, kad dyzeliniai automobiliai turėtų būti mažiau skatinama alternatyva, o skirtumas šiandien tarp benzininių ir dyzelinių kuro akcizų egzistuoja“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.

Pasak S. Gentvilo, paskata rinktis dyzelinį automobilį turėtų mažėti, švaresnio kuro pasirinkimas – augti, kol elektromobiliai taps įperkami vidutiniam Lietuvos gyventojui.

„Brangs palaipsniui dyzelino akcizas, kalba eina apie 3-4 centus kasmet, kol susilygins su benzino apmokestinimu. Kadangi dyzeliniai yra ekonomiškesni, sudegina mažiau kuro, tai ir kaina, ir ekonomija lemia tai, kad gyventojai sėda į dyzelinius automobilius, tai bent kainos balansą norime suvienodinti su benzininiais automobiliais“, – sakė S. Gentvilas.

Vežėjai pilsis degalus kitose šalyse

Jei Vyriausybei pritars Seimas, vežėjai pirks degalus kitose Europos Sąjungos valstybėse, sako Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas.

„Žinoma, tai bus padidėję kaštai verslui, bet už tą brangesnį dyzeliną mokės visa Europa. Mes to neišvengsime. Tačiau kai kurios Europos valstybės akcizų dalį grąžina verslo įmonėms –  Belgija, Vokietija, kai kurios kitos šalys, taip skatindamos piltis kurą pas juos, nešti naudą jų verslui. Lietuvoje to nėra“, – BNS sakė jis.

Anot TTLA atstovo, išaugę įmonių kaštai galiausiai atguls ant vartotojų pečių, nes augs galutinės prekių kainos. Lėšos, surinktos iš padidintų akcizų, anot P. Drižo, galėtų būt panaudotos kelių infrastruktūrai.

„Pirmas man iškylantis klausimas yra tas, kur galų gale nueis tas sumokėtas akcizas? Europos Sąjungos šalys už jas gerina kelių infrastruktūrą, kuri Lietuvoje yra tragiška. Neturime nei poilsio bazių, nei dušų, kur vairuotojai galėtų nusiprausti“, –  BNS sakė TTLA vadovas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi