Automobilių klubas ADAC informuoja, kad net ir šiltesnėmis žiemos dienomis yra didelė tikimybė, kad ant sunkvežimio stogo gali susiformuoti ledas. Klubo ekspertai pataria, kaip reikia elgtis norint išvengti nemalonių pasekmių.
Žiemą ant priekabos ir sunkvežimio kabinos stogo gali susiformuoti ledas. Pakanka šiek tiek lietaus dieną ir šalčio naktį. Kiekvienais metais žiemą Europos ir Lietuvos keliuose įvyksta daug avarijų dėl nuo sunkvežimių krentančio ledo.
Paskutinis toks atvejis mūsų šalyje įvyko šį šeštadienį, sausio 9 dieną – nuo vilkiko puspriekabės atplyšęs ledo gabalas rėžėsi į antroje juostoje iš Vievio į Vilnių važiavusio automobilio stiklą. Laimei, niekas nenukentėjo. Vairuotojas tik pasidžiaugė, kad pakeisti stiklą neturėtų būti itin brangu – pakaks apie 100 Eur.
„Visa laimė, kad nesutrikau, o jei taip būtų nutikę mažiau patirties turinčiam vairuotojui? Jis būtų „susimėtęs“ ir sukėlęs kokią avariją“, – apie situacijos pavojų lrt.lt portalui sakė vyras.
Keli būdai kaip nuo priekabos pašalinti sniegą, ledą ir vandenį
Kai kuriuose automobilių stovėjimo aikštelėse yra specialūs įrengimai ledui ir sniegui nuo priekabos ir kabinos stogo nuvalyti. Tačiau tokių vietų vis dar trūksta. Automobilių klubas teigia, kad kitas būdas pašalinti ledą ir sniegą nuo sunkvežimio – naudoti stogo šildymą arba nupurtyti jį ant stogo įrengtomis oro dumplėmis. Deja, tokia įranga yra brangi, todėl vairuotojams paprastai tenka tvarkytis kitaip.
ADAC perspėja, kad jokiomis aplinkybėmis vairuotojai negali lipti ant sunkvežimio stogo ar be apsaugos priemonių judėti su kopėčiomis – jos turi būti tinkamai pritvirtintos, kad negalėtų nuslysti žemyn, o vairuotojas neturėtų lipti ant trijų aukščiausių skersinių. Keista? Ne, tokios yra oficialios ES saugumo priemonės.
Jei priekaba tuščia, tentą galima pakelti iš vidaus ir tokiu būdu pašalinti vandenį ar sniegą. Vairuotojas taip pat gali naudoti pneumatinę pakabą ant galinės ašies ir nustatyti priekabą nedideliu nuolydžiu – taip ištirpęs sniegas ar ledas nutekės nuo stogo. Ledo gabalų jokiu būdu negalima užpilti karštu vandeniu, nes šaltomis dienomis jis sušąla dar greičiau nei šaltas vanduo.
Be to, ADAC pataria visiems eismo dalyviams laikytis saugaus atstumo nuo priekyje esančio sunkvežimio. Paprastai krentantys ledo gabalai atsitrenkia maždaug už 20-50 metrų už sunkvežimio. Todėl, jei kas nors važiuoja per arti sunkvežimio, kyla rizika, kad krentantis ledas sudaužys priekinį stiklą. Būtent taip, kaip tai įvyko kelyje Vievis – Vilnius sausio 9 d.
Ką daryti nukritusio ledo kelyje atveju?
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius lrt.lt pasakojo, kad “tokių eismo įvykių iš tiesų pasitaiko, todėl tokiu atveju būtina įvykį fiksuoti”. Pasak jo, nukentėjęs vairuotojas turėtų elgtis taip pat, kaip įvykus kitam eismo įvykiui. Vairuotojai turi pildyti eismo įvykio deklaraciją, užfiksuoti visas detales. Jei yra nesklandumų ar nesutarimų – kviesti policiją.
“Jei vilkiko vairuotojas pastebi tokį įvykį ir sustoja, gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija (jei nesužalojami žmonės). Jei nepastebėjęs nuvažiuoja, reikėtų įsiminti vilkiko valstybinį numerį ir pranešti apie įvykį policijai“, – patarė pareigūnas. Jei sunkvežimis nuvažiuoja, tai traktuojama kaip pabėgimas iš įvykio vietos.
Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įvykio momentas, galėtų paspartinti tyrimo procesą, nes tokiais atvejais policija pradeda įvykio tyrimą. Policijos atstovo teigimu, esant nepakankamai įrodymų, pareigūnai gali nepriimti sprendimo pradėti administracinės teisenos procesą. Tokiu atveju, jei policijos sprendimas netenkina, jis gali būti skundžiamas teismui.
Baudos už ledą ant sunkvežimio stogo
Kiekvienas vairuotojas prieš važiuodamas privalo įsitikinti, kad jo sunkvežimis yra geros būklės. Ši pareiga apima ir ledo bei sušalusio sniego pašalinimą nuo sunkvežimio. 9-ame kelių eismo taisyklių punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių.
Be to, 15-ame punkte nustatyta pareiga įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Vairuotojas turi įvertinti, kad atitinkamomis oro sąlygomis ant transporto priemonės gali formuotis ledas, kuris gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, ir imtis priemonių, kad ledą pašalintų.
Jeigu stogas yra neprižiūrimas ir kelia pavojų aplinkiniams, Lietuvoje skiriama bauda už techninę statinio nepriežiūrą svyruoja nuo 60 iki 300 Eur. Jei eismo įvykio metu žmonės nesužalojami, sunkvežimio vairuotojui gali būti skirta nuo 10-12 Eur bauda. Palyginimui, Vokietijoje, kur aukščiau nurodytų vairuotojų pareigų nevykdymas laikomas administraciniu nusižengimu, gresia 80 Eur bauda ir vienas baudos taškas. Jei avarija įvyko dėl transporto priemonės apledėjimo, vairuotojas sumokės 120 Eur baudą ir praras vieną baudos tašką. Jei avarijos metu sužalojami žmonės, vairuotojui gresia kalėjimo bausme.
Medžiaga paruošta mūsų korespondentės Agneškos Velgus pagalba/Trans.INFO nuotr.