Darbo rinka: ar imigrantai yra būtini? „Darbdaviai vis dažniau žvalgosi į Indiją ir Malaiziją”

„Darbdaviai vis dažniau žvalgosi į Azijos šalis, pirmiausia į Indiją ir Malaiziją, kur darbuotojų įdarbinimo potencialas yra didelis ir dar neišnaudotas“, – teigė įdarbinimo agentūros „Randstad Polska“ strateginės verslo plėtros vyresnioji vadybininkė Dagmara Žuromska. 

Dideles galimybes darbdaviams suteikia ir Vakarų Europos šalys, kuriose nedarbo lygis yra aukštas. Vokietijos įdarbinimo platformos „Spedijobs“ įkūrėjo Andreaso Rinnhoferio teigimu, vis dar stebima darbuotojų, ne darbdavių rinka, todėl darbdaviai yra priversti keisti požiūrį į įdarbinimo procesus. Jis pabrėžė, kad vis labiau populiarėja įdarbinimo modeliai, kai kandidatas dėl darbo kreipiasi internetu. 

„Siekiant, kad įdarbinimo procesas būtų kuo paprastesnis ir patrauklesnis, daugelyje pramonės šakų „trijų sekundžių“ įdarbinimo procesas arba įdarbinimas per „WhatsApp“ jau yra standartas“, – pabrėžė ekspertas.

Rinkodaros veikla taip pat vaidins vis svarbesnį vaidmenį įdarbinimo procese, kad galima būtų geriau pasiekti pasyvius kandidatus.

„Ypač verta atkreipti dėmesį į „retargeting“ sąvoką. Tai padeda atkreipti pasyvių kandidatų dėmesį į įmonę. Aprėptis taip pat yra svarbi: kuo daugiau žmonių sužino apie įmonės darbo pasiūlymus, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų bus potencialių darbuotojų“, – pasakė A. Rinnhoferis.

Be to, darbdaviai turėtų plačiau atverti duris darbuotojams iš užsienio, įskaitant tas Vakarų Europos šalis, kuriose yra didelis nedarbo lygis.

„Palyginti su Lenkija, kur nedarbo lygis 2023 m. spalio mėn. buvo 2,8 proc., taigi net mažesnis nei Vokietijoje, Ispanijos darbo rinka turi daug didesnį potencialą – joje nedarbas siekia 12 proc. Vokietijos bendrovėms nesvarbu, iš kurios šalies atvyksta jų samdomi darbuotojai, nes dėl minimalaus darbo užmokesčio ir socialinio draudimo reikalavimų išlaidos nesiskiria“ – paaiškino jis. 

Padidės vairuotojų paklausa

„Girteka Transport“ generalinis direktorius Mindaugas Paulauskas mano, kad situacija darbo rinkoje griežtės. 2024 m. vairuotojų trūkumas išliks panašaus masto kaip ir praėjusiais metais. Tuo pat metu dėl transporto sektoriaus augimo didės vairuotojų paklausa. 

„Ką tai reiškia vairuotojams – neabejotinai daugiau galimybių rinkoje, kur svarbūs taps darbdavio stabilumo klausimai, taip pat galimybės tobulėti pasitelkiant tokias iniciatyvas kaip Vairuotojų akademija“, – pabrėžė jis.  

Kita vertus, dėl padėties darbo rinkoje darbdaviai bus priversti ieškoti darbuotojų už Europos Sąjungos ribų.

„Vairuotojų trūkumas gilės, o vienas iš būdų jį įveikti – pritraukti patyrusių vairuotojų iš kitų nei ES šalių, besidominčių darbu Europoje“, – pasakė M. Paulauskas.

 

Mažiau žmogiškųjų klaidų dėl dirbtinio intelekto

Pasak Evelinos Latyšovič, „Manpower Lietuva“ Verslo operacijų direktorės, 2024-ieji bus permainų metai. Dėl technologijų keisis ne tik darbo rinka, bet ir darbo jėgos pobūdis. 

„Tam, kad darbai vyktų sklandžiau, efektyviau ir su mažiau žmogiškųjų klaidų, į pagalbą bus pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai ir virtualios realybės priemonės. Taip pat žmones vis dažniau pakeis robotai, suprogramuoti atlikti tam tikras specifines užduotis. Tai ne tik nuims sunkių darbų naštą nuo darbuotojų pečių, bet ir apsaugos juos nuo itin pavojingų darbų, kas šiai dienai yra ypač aktualu pramonės ir logistikos sektoriams“, – teigė E. Latyšovič.

Kai kurie darbuotojai taip pat turės persikvalifikuoti.

„Šiandieninis pasaulis keičiasi taip greitai, jog gebėjimas ir noras mokytis tampa bene svarbiausiomis savybėmis darbuotojui. Taigi, labai tikėtina, kad net ir darbo pokalbių metu bus vis daugiau dėmesio skiriama potencialaus darbuotojo minkštųjų, o ne kietųjų įgūdžių vertinimui“, – pabrėžė „Manpower Lietuva“ atstovė. 

Įtampos buvo jaučiamos visus 2023-uosius

Šalies darbo rinka iki metų pabaigos išlaikė nuosaikias stabilumo tendencijas. Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, Lietuva – tarp dešimties šalių, kuriose labiausiai šiemet išaugo užimtųjų skaičius – nuo metų pradžios padidėjo 2,1 proc. Daugiausiai – 4,5 proc. išaugo Islandijoje. 

„Matome optimistiškesnį scenarijų nei tikėtasi. Nors ūkio sektoriuose vyravo skirtingos tendencijos, stebėjome banguojančią ir netolygią darbo paklausą, bet darbo rinka išsilaikė pakankamai stabiliai. Darbuotojų poreikis ryškiausiai sumažėjo apdirbamojoje pramonėje, neigiamai sureagavo baldų ir medienos sektorius, patyręs grupės darbuotojų atleidimus. Tačiau išvengta didesnio neigiamo poveikio visai darbo rinkai. Dabartinis nuosaikumas palankus dirbantiems ir darbo ieškantiems aukštos kvalifikacijos specialistams, bet kelia naujus išbandymus įmonėms dėl darbuotojų samdos ir veiklos plėtros“, – pabrėžė I. Balnanosienė.

Anot I. Balnanosienės, nepaisant teigiamų darbo rinkos rodiklių, padėtis rinkoje išlieka prastesnė nei pernai. Lėtėjančią darbo rinką labiausiai atspindi darbo paklausa – darbo pasiūlymų sumažėjo beveik visuose sektoriuose. Transporto ir saugojimo srityje laisvų darbo vietų skaičius traukėsi 50,4 proc. (20,7 tūkst.), statyboje – 41 proc. (12,6 tūkst.), apdirbamojoje gamyboje – 30,1 proc. (12,8 tūkst.), administravimo ir aptarnavimo veikla užsiimančiose įmonėse – 28,1 proc. (11,4 tūkst.) ir didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 25 proc. (9,8 tūkst.)

Užsieniečių dar daugiau

Per devynis šių metų mėnesius lietuviškose įmonėse pradėjo dirbti beveik 62 tūkst. užsieniečių. Tai daugiau nei per visus 2022-uosius, kuomet iš viso buvo įdarbinta 61,4 tūkst. atvykėlių. 

„Pirmąsias pozicijas pagal įdarbinimą užima tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai – pagal darbo sutartis Lietuvoje dirba 22,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Šiemet jie sudaro 36 proc. visų dirbančių atvykėlių (pernai – 26 proc.“, – rašoma Užimtumo tarnybos pranešime.

Daugiausia įsidarbinusiųjų atvyko iš Baltarusijos (18,4 tūkst.) ir Ukrainos (15,9 tūkst.). Šiek tiek mažiau atvyko dirbti ir iš Uzbekistano (3,6 tūkst.), Kirgizijos (3 tūkst.), Tadžikistano (2,6 tūkst.), Rumunijos (2,5 tūkst.), Azerbaidžano (1,8 tūkst.), Indijos ir Kazachstano (1,5 tūkst.). Rusijos piliečių mūsų šalyje dirba 1,4 tūkst.

Mažiau leidimų dirbti

Tuo pačiu metu Užimtumo tarnyba fiksuoja mažiau išduodamų dokumentų skaičių įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Darbdaviams per devynis mėnesius jų suteikta 3,2 tūkst., pernai – 8,4 tūkst. 

„Sutampa kelios aplinkybės. Viena – dar nesibaigė šiems metams nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Kita aplinkybė – į trūkstamų profesijų sąrašą buvo įtraukta dar 12 profesijų. Pernai jų buvo 163, o dabar – jau 175. Todėl darbdaviai galėjo tuo pasinaudoti įdarbindami užsieniečius, turinčius šiame sąraše nurodytas profesijas“, – pasakė Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė. 

Primename, kad paslaugų sektoriaus įmonėms, kurios apima ir transporto sektorių, suteikta daugiausiai dokumentų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Užimtumo tarnybos duomenimis, sprendimai sudaro 77 proc., leidimai dirbti –  65 proc.