Lietuvoje itin didelę dalį tolimųjų reisų vairuotojų sudaro darbo migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Kirgizijos, Uzbekijos, Tadžikijos ir kitų trečiųjų šalių. Dėl menko informacinio, socialinio ir teisinio raštingumo, skaitmeninės atskirties, kalbos barjero, taip pat būdami finansiškai pažeidžiami, jie itin dažnai atsiduria nesąžiningų darbdavių pinklėse, – teigia Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso (LPSA) pirmininkas Audrius Cuzanauskas.
Jo teigimu, mūsų šalies darbdaviai “klastoja dokumentus ir teikia melagingą informaciją atsakingoms institucijoms, deklaruodami ne visą išdirbtą darbo laiką, neteisingai skaičiuodami darbo užmokestį, priverstinai išleisdami darbuotojus neapmokamų atostogų”.
Dėl tokių darbdavių veiksmų darbuotojai praranda uždirbtą darbo užmokestį, socialines garantijas, stažą, tačiau, baimindamiesi netekti darbo, prarasti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kenčia tokį išnaudojimą”, – aiškina A. Cuzanauskas.
Neseniai pastebimas augantis vairuotojų, ieškančių pagalbos Lietuvos profesinių sąjungų Aljanse, skaičius, kuriam kasdien teikiama dešimtys gyvų ir nuotolinių konsultacijų. A. Cuzanauskas išreiškia poreikį didesniam institucijų įsitraukimui ir bendradarbiavimui, ypač darbdavių kontrolės srityje. Jis pabrėžia, kad norint spręsti darbuotojų problemas, verta pasinaudoti Norvegijos partnerių patirtimi.
Aljansas, bendradarbiaudamas su Norvegijos ir Lietuvos institucijomis bei organizacijomis, vykdo projektą, kurio tikslas – sustiprinti darbo teisės įgyvendinimą ir kovą su nusikalstamumu darbo santykiuose transporto sektoriuje. Projektą finansuoja Norvegijos agentūra “Innovation Norway” pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą, skirtą socialiniam dialogui ir oriam darbui skatinti.
Projekte numatytame renginyje Marijampolėje buvo aptartos transporto sektoriaus darbuotojų problemos. Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Remigijus Civinskas, remdamasis tyrimu, pabrėžė psichinės sveikatos problemas, kurias veikia kultūrinis šokas, diskriminacija ir sunkios darbo sąlygos. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė Rita Kairienė atkreipė dėmesį į didelę darbuotojų kaitą ir nepakankamą institucijų dėmesį problemų šaknims, taip pat ginčus dėl „objektyvių“ kriterijų dienpinigiams mažinti.
Galbūt būtų galima įstatyme apibrėžti tuos vadinamuosius „objektyvius“ kriterijus? Tuomet būtų mažiau galimybių manipuliuoti sąvokomis ir nepagrįstai mažinti dienpinigius“, – svarsto R. Kairienė.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius pabrėžė informacijos vertinimą, patikrinimus bei bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, siekiant spręsti darbuotojų problemas. Susitikimo metu aptarta, kaip Norvegija prisitaiko prie ES Mobilumo paketo, imasi priemonių prieš socialinį dempingą transporto sektoriuje ir skiria finansavimą taisyklių laikymosi stiprinimui.
Plane numatytos 39 priemonės dėl reguliavimo, priežiūros, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, valdžios institucijų ir kelių transporto pramonės bendradarbiavimo, tarptautinio bendradarbiavimo, įdarbinimo bei ugdymo. Norvegijos vyriausybė skyrė reikšmingą finansavimą tikrinimams stiprinti, ketina imtis ir kitų veiksmų, reikalingų užtikrinti taisyklių laikymąsi. Be to, Norvegijos darbo inspekcija skelbia apie bandomąjį projektą, pagal kurį numatyta skelbti apie sprendimą stabdyti transporto įmonių leidimus, užtikrinant geresnę prieigą prie informacijos apie nesąžiningas įmones”, – rašoma LPSA pranešime spaudai.
Nepagražintos transporto sektoriaus darbuotojų, ypač darbo imigrantų, istorijos apnuogina nepatogią tiesą ir kaskart primena, kad kaip niekada svarbu atvirai atsakyti, kodėl atsidūrėme ten, kur esame, ko reikia, kad orus darbas Lietuvoje būtų ne deklaratyvi sąvoka, bet įprasta kasdienybė”, – pasakė LPSA pirmininkas A. Cuzanauskas.