Etnocentriškumas komunikacijoje tarp skirtingų kultūrų verslo yra dažna priežastis, dėl kurios verslo kooperacija patiria nesėkmę, prarandami potencialūs klientai, o reputacija smunka. Tai ypač aiškiai matoma tiekimo grandinės industrijoje, kur tarpkultūrinė komunikacija neišvengiama. Tad kokie yra patys paprasčiausi metodai norint išvengti tarpkultūrinės verslo komunikacijos klaidų? Tarptautinė transporto ir logistikos paslaugų tiekėja AsstrA dalinasi savo patirtimi.
Subtilios etnocentriškumo formos yra savarankiškai sunkiai pastebimos, ir dėl to vykdant tarptautinę verslo komunikaciją itin svarbu yra suprasti, kad jūsų siunčiamos žinios suvokimas keičiasi priklausomai nuo kultūriškai apibrėžto požiūrio tų, su kuriais komunikuojate.
Kalba, visuomeniniai ir technologiniai susitarimai, socialinė struktūra, kontekstualumas ir „veido išsaugojimas“, autoriteto koncepcija, neverbalinė komunikacija ir laiko suvokimas yra pagrindiniai faktoriai, nulemiantys tarpkultūrinę verslo komunikaciją. Būtent tiekimo grandinės industrijoje ir logistikos versle kai kurie iš jų yra dar svarbesni, nei kiti.
Esminiai tarpkultūriniai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų partnerių
AsstrA Pardavimų ir marketingo vadovė Natalija Jeriomenko pabrėžia, kad kalba niekada nėra kliūtis dalyvaujant tarptautiniame versle – dažniausiai abi šalys randa vieną bendrą kalbą, kuria laisvai susikalba. Paprastai Vakarų šalyse tai yra anglų kalba, Rytų šalyse – rusų, o jei ekspeditorius geba kalbėti rinkos, kuriose pats operuoja, kalba (ispanų, prancūzų, kinų ar kt.) – tai didelis pliusas logistikos paslaugų tiekėjui ieškant naujų klientų. Gebėjimas bendrauti su verslo partneriu jo gimtąja kalba visada prisideda prie geresnio tarpusavio supratimo ir spartesnio transporto projektų vykdymo.
„Dažniausiai nekyla jokių ekstremalių sunkumų dirbant su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, kadangi visame pasaulyje veikia ta pati verslo logika. Daugiausiai iššūkių sukelianti verslo dalis yra pati pradžia, kai tik bandoma įsigilinti ir suprasti kliento požiūrį bei poreikius. Galite nekalbėti visomis pasaulio kalbomis, tačiau jei laisvai valdote verslo kalbą, būsite komerciškai sėkmingas bet kokioje kultūrinėje aplinkoje. Žinoma, žinoti bent jau pagrindus tos kultūros, kuriai priklauso jūsų klientas, padės jums greičiau judėti pardavimų ciklu“ – teigia N. Jeriomenko.
Ji taip pat pastebi, kad esama didesnės tikimybės, kad pirmas įspūdis bus teigiamas, jei derybos apima dėmesį detalėms bei subtilioms kultūrinėms preferencijoms.
Pavyzdžiui, frankofonai klientai vertina subtilias manieras ir sklandžią kalbą, bei patys yra liberalių pažiūrų verslo darymo su užsieniečiais atžvilgiu. Kita vertus, anglofonai klientai teikia pirmenybę verslui su vietiniais bei vietoje registruotais tarptautinių logistikos grupių padaliniais. Sprendimų priėmėjai vokiečiai linkę patikrinti potencialaus partnerio patikimumą prieš pradėdami daryti verslą. Krovinių savininkai slavai greičiausiai rinksis ir vertins palankiausios kainos transporto sprendimą, ir net galimai atleis vieną kitą operacinę klaidą, jei matys ilgalaikių verslo santykių potencialą.
Pamokos, kurių verta išmokti
Geriausia pamoka, kurios galite išmokti dirbdami su partneriais tarpkultūrinėje aplinkoje, yra lankstumas, kantrybė ir pagarba. Kiekviena kultūra turi vis skirtingą vertybių, etikos ir etiketo rinkinį, o raiškos ir skirtumų nežinojimas nuves jus prie komunikacijos spragų, kurios neleis jūsų siunčiamai žiniai būti efektyviai ir sėkmingai.
„Tarptautiniame versle viena svarbiausių pamokų, kurias verta išmokti, yra gebėjimas klausytis, girdėti ir suprasti. Tik tuomet jūs galėsite produktyviai bendradarbiauti su vežėjais ir klientais iš bet kokios kultūrinės aplinkos visame pasaulyje, kuris – dėka interneto bei išmaniosiųjų technologijų – tapo mažas ir lengvai pasiekiamas kaip niekada anksčiau. Atstumas nebėra jokia kliūtis. Skirtumai tarp kultūrų išryškinami, ir technologijų dėka galime daug geriu suprasti mentalitetus. Būtent dėl to komunikacija tiekimo grandinės industrijoje yra tapusi daug patogesnė nei prieš 15–20 metų“ – teigia Denis Gural, AsstrA vyr. vykdomasis direktorius.
Logistikos profesionalams neskirti pakankamo dėmesio kultūriniams skirtumams yra mirtina klaida, dėl kurios potencialūs partneriai nukreipia savo verslus kitur. Kultūrinių skirtumų išnarpliojimas reiškia daug daugiau, nei vien tik žinojimą, kaip teisingai gerti kavą Italijoje ar naudotis valgymo lazdelėmis prie stalo Kinijoje. Tiekimo grandinės ir logistikos versle kultūriniai skirtumai dažniausiai iškyla tik pradedant santykius.
„Tokie apibendrinimai kaip „estai yra labai lėti“ arba „vokiečiai niekada nevėluoja“ yra labai pavojingi, ir jums derėtų individualiam požiūriui skirti tiek pat dėmesio, kiek kultūroms, kuriose jį randate. Ar skamba sudėtingai? Visada prisiminkite, kad jeigu negalite pilnai pasikliauti savimi, tuomet galite pasikliauti savo komanda. Tokie tarptautiniai logistikos operatoriai kaip AsstrA turi darbuotojų iš skirtingų pasaulio kraštų. Jų patirtis ir išmintis dirbant su tarpkultūrine verslo komunikacija veda į tvirtus ilgalaikius santykius su kiekvienu tarptautiniu partneriu“ – komentuoja p. Gural.