Nuo 2018 m. liepos 1 d. Danijoje sunkvežimių stovėjimo aikštelėse galioja laiko apribojimas. Nuo šios datos sunkvežimių vairuotojai negali stovėti ilgiau nei 25 valandas automobilių stovėjimo aikštelėse ir stovėjimo vietose palei automagistrales. Praktiškai tai reiškia, kad prie Danijos kelių negali būti atliekamas 45 valandų poilsis. Apribojimai sukėlė vežėjų – tiek užsienio, tiek Danijos – pasipriešinimą. Tačiau vyriausybė naujus reglamentus aiškino kaip būtinybę kovoti su „klajokliškumu ir socialiniu dempingu“ transporto sektoriuje.
Tačiau šią problemą pastebėjo Briuselis. 2022 metų kovo 4 d. Europos Komisija pateikė ieškinį Danijai Europos Teisingumo Teismui dėl įsipareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009, reglamentuojantį, be kita ko, kabotažą, nevykdymo. Skunde Europos Komisija nurodė, kad Danija pažeidė savo įsipareigojimus pagal minėto reglamento 1, 8 ir 9 straipsnius, apribodama maksimalų stovėjimo laiką valstybinėse automobilių stovėjimo aikštelėse palei Danijos greitkelių tinklą iki 25 valandų. Minėti straipsniai yra susiję su kabotažo operacijomis.
Europos Komisija tuomet taip pat nusprendė, kad Danija turi padengti bylos nagrinėjimo išlaidas.
Danija „išteisinta“
Rugsėjo 7 dieną ESTT generalinis advokatas Athanasios Rantos paskelbė nuomonę dėl Danijos įvesto apribojimo. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad EK neįrodė, jog 25 valandų taisyklė iš tiesų yra apribojimas užsienio vilkikų vairuotojams. Jis pridūrė, kad Danijoje yra „labai pigių privačių automobilių stovėjimo vietų“, kurios galėtų būti vienas iš problemos sprendimo būdų.
„Neatmetama galimybė, kad minėto apribojimo įtaka vairuotojų poilsio laiko organizavimui, taigi ir tarpvalstybinio kelių transporto paslaugų teikimui į Daniją, bus per maža ir savavališka, kad tokia šalies priemonė galėtų būti vertinama kaip kliūtis keistis transporto paslaugomis tarp valstybių narių“, – rašoma nuomonėje.
Anot advokato, nėra jokios pareigos „skatinti“ tarpvalstybinio transporto paslaugas.
„Mano nuomone, valstybės narės neprivalo skatinti, o tik palengvinti tarpvalstybinių transporto paslaugų teikimą savo teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra pasistačiusios automobilių stovėjimo aikšteles, ar ne, ir kokias taisykles priėmė. Be to, nė viena ES teisės nuostata nedraudžia valstybėms narėms pertvarkyti šių teritorijų, siekiant jas panaudoti kitiems viešiesiems interesams įgyvendinti“.
Pasak advokato, Danija nepažeidė jokio įstatymo.
Apibendrinant nuomonę – ESTT generalinis advokatas pasiūlė Teismui priimti tokį sprendimą:
- Danijos Karalystė yra išteisinama,
- o teisines išlaidas padengia Europos Komisija“.
Kokie tolesni žingsniai?
Ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas atitiks generalinio advokato nuomonę? Tikėtina, kad taip. ESTT generalinis advokatas yra ESTT patariamoji institucija, todėl jo nuomonė nėra privaloma.
Tačiau statistika rodo, kad maždaug 90 proc. Europos Teisingumo Teismo sprendimų atitinka generalinio advokato nuomones arba yra į jas panašūs.
