TransInfo

Ar mažųjų degalinių savininkai yra diskriminuojami?

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės
|

8.01.2018

Mažųjų degalinių savininkai skundžiasi, kad neleidžiama pardavinėti kelių mokesčio vinječių. Bendrovė „Tolleda“, atsakinga už jų platinimą, nurodo, kad vinječių galima įsigyti tik didžiuosiuose degalinių tinkluose – „Viada“, „Circle K“, „Baltic Petroleum“, „Emsi“ ir keliuose kituose. Kodėl ne visuose?

Kaip rašo portalas Alfa.lt, keletas mažųjų degalinių turi leidimus platinti vinjetes, tačiau tai gali daryti vos vienoje ar keliose vietose visoje Lietuvoje. Verslininkai nesuprantama, kodėl jiems sudaromos tokios kliūtys.

Galimybę platinti vinjetes turi ne visos degalinės

Autobusų, krovininių transporto priemonių ir jų junginių bei specialių kelių transporto priemonių savininkai privalo sumokėti naudotojo mokestį važiuodami Lietuvos magistraliniais A1–A18 keliais.

Transporto priemonių savininkams ar valdytojams (vairuotojams), sumokėjusiems naudotojo mokestį, nuo 2007 m. liepos 1 d. degalinėse, taip pat prie šalies pasienio kirtimo punktų bei kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais, išduodamas naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas – vinjetė.

Visgi galimybę platinti vinjetes turi ne visos degalinės. Dalis mažųjų degalinių savininkų įsitikinę, jog tai nėra sąžininga tiek jų pačių, tiek ir vairuotojų atžvilgiu, kadangi jiems nesudaromos patogios sąlygos įsigyti vinjetę kone kiekvienoje degalinėje, nors tokia praktika būdinga užsienio valstybėse.

Lietuviško degalinių tinklo „Gelvybė“ direktoriaus pavaduotojas Vytas Bielskis Alfa.lt teigė, jog „Tolleda“ jiems suteikė leidimą vinjetes platinti tik vienoje vietoje.

– Taip, mums davė leidimą tiktai vienoje degalinėje. Mano nuomone, vinjetės turėtų būti platinamos kiek įmanoma daugiau degalinių ir kiek įmanoma vairuotojams patogesnėse vietose – teigė jis.

Anot pašnekovo, „Tolleda“ tokį savo sprendimą grindė tuo, kad didinant vinječių platinimo vietų skaičių, jiems gerokai išauga administravimo išlaidos.

Lietuvoje keisis vinječių išdavimo tvarka

Kaip naujienų portalui Alfa.lt atskleidė V. Bielskis, jau artimiausiu metu Lietuvoje turėtų keistis vinječių išdavimo tvarka, kadangi yra diegiama elektroninė jų platinimo sistema. Todėl platintojams iš anksto nereikės įsigyti viso vinječių paketo, bet šios bus užsakomos per elektroninę sistemą, prijungtą prie „Tolledos“ tinklalapio.

– Dabar situacija šiek tiek keičiasi, bet, kiek supratau, vėlgi bus sudarytos išimtinės teisės kažkam, nes keičia patį platinimo metodą: nebus popierinių vinječių, o viskas bus elektroninėje erdvėje, platintojas turės jungtis prie pardavėjo parduotuvės, iš kurios bus galima parduoti vairuotojui reikalingą vinjetę. Taip bus išvengiama didelių grąžinimo išlaidų, nes visi neišpirkti tie popieriaus kilogramai turi grįžti gamintojui – pasakojo „Gelvybės“ atstovas.

Kuriant elektroninę sistemą buvo rengiamas viešasis konkursas, kurį laimėjo tas pats platintojas – „Tolleda“. Kaip prasitarė V. Bielskis, paskelbus apie šiuos pokyčius, įsižiebė viltis išplėsti vinječių platinimą savo degalinių tinkle, tačiau ji greitai užgeso:

„Mes užsakėme programuotojų paslaugas, kad mūsų kasos galėtų tiesiogiai jungtis prie „Tolledos“. Mes norime visose degalinėse tai daryti, nes mums pigiau vienodai atnaujinti visų kasų programinę įrangą, bet „Tolleda“ tam paprieštaravo.“

Kodėl „Tolleda“ ir dabar priėmė tokį sprendimą, neaišku. Susisiekimo ministerija šiuo klausimu nėra linkusi diskutuoti, o pati „Tolleda“ konkrečių argumentų nepateikė.

– Pats važinėdamas po užsienį ir matydamas, kaip ten daroma su vinjetėmis, dar turiu vilties, kad ir pas mus valdžia eis tuo keliu, kad keliautojui būtų kuo paprasčiau. Bet nežinia, kada ateis į protą mūsų tie sprendžiantys asmenys – reziumavo V. Bielskis.

Kiekvienas degalinių tinklas sudarė sutartis

Vertindamas šią situaciją Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, jog planuojant integruoti elektroninę sistemą kiekvienas degalinių tinklas su „Tolleda“ sudarė individualias sutartis:

– Kiek žinau, niekas neturėjo keistis: turėjo visa sistema pereiti į elektroninę, kartu pereiti ir vinječių platinimas.

V. Šukį nustebino tai, jog mažesnių degalinių tinklų savininkai nėra patenkinti susiklosčiusia situacija dėl vinječių platinimo. Pašnekovas svarstė, kad degalines anksčiau iš tiesų galėjo atbaidyti tai, jog jos privalėjo savo lėšomis iš anksto įsigyti vinječių paketus, ir tik vėliau jas pardavusios atgauti pinigus.

– Šiai dienai man iš asociacijos narių nerašė niekas. Tie, kurie turėjo anksčiau sutartis su „Tolleda“, joms tikrai sutartys buvo pratęstos. O tie, kurie neturėjo, tai dėl kokių priežasčių, gal neatitiko kažko, tai gal dėl to yra problemų. Nes, matote, anksčiau buvo problema dėl įšaldomų pinigų. Bet jeigu bus elektroninė sistema, tai nematau problemos – aiškino jis.

Mažos degalinės yra per mažos

„Tolledos“ atstovai naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad vinječių platinimo vietos parinktos remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) reikalavimais:

„LAKD reikalauja, kad platintojai užtikrintų reikalaujamą skaičių platinimo vietų, kurios būtų išsidėsčiusios prie magistralinių kelių, arti valstybės sienų kirtimo vietų bei kitose kelių naudotojams patogiose vietose. Reikalavimuose numatyta apie 300–350 platinimo vietų. Sprendžiant dėl platintojo, įvertinama jo dislokacija, galima vinječių paklausa, gretimai esančios platinimo vietos bei LAKD rekomendacijos.“

Paprašius detalizuoti, kodėl kelių vinjetės nėra platinamos visose degalinėse be išimties, įskaitant ir mažesnes, įmonė teigė, kad platintojai kiekvienoje vietoje turi užtikrinti pakankamas visų rūšių vinječių atsargas.

„Kadangi kiekvienais metais vinjetės yra keičiamos, gaminamos kitiems metams skirtos vinjetės, likę nepanaudoti praėjusių metų vinječių likučiai yra surenkami iš platinimo vietų ir grąžinami LAKD. Šie likučiai yra sunaikinami. Įvertinant tai, kad kuo daugiau yra platinimo taškų, tuo didesni nepanaudotų vinječių likučiai, taip pat tuo didesni vinječių gamybos ir platinimo vietų administravimo kaštai. Todėl siekiama, kad platinimo vietų skaičius būtų optimalus“ – rašoma įmonės atsakyme.

Taip pat bendrovė pažymi, kad platintojams už tai, kad platinimo vietose nėra laikomasi reikalavimų, gali būti taikomos baudos. Praktika rodo, jog platinimo vietose, kuriose nėra pakankamo kelių naudotojo mokesčio mokėtojų srauto, linkstama vengti įšaldyti lėšas ir laikyti atsargose reikiamą kiekį visų rūšių vinječių, todėl padidėja galimų finansinių sankcijų rizika.

„Tolledos“ atstovai viliasi, kad integravus elektroninę sistemą, mažųjų degalinių tinklams neliks priežasčių piktintis esama situacija:

„Norėtume pažymėti, kad ir didesni ar didžiausi degalinių tinklai neprekiauja vinjetėmis visose degalinėse. Dėl elektroninių vinječių platinimo vietų skaičiaus, manytume, tokių apribojimų, kurie susiję su popierinėmis vinjetėmis, neliks, ir šis klausimas bus sprendžiamas pagal LAKD rekomendacijas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.“

Šaltinis: alfa.lt, nuotr. Susisiekimo Ministerija

Paantraštės