TransInfo

MAN Trucks nuotr.

Autonominės transporto priemonės beveik perpus didina terminalo pajėgumą. Mokslinio tyrimo projektas

Įmonės „MAN Truck & Bus“, „Deutsche Bahn“, autonominių transporto priemonių sprendimų gamintojas „Götting KG“ ir Fresenijaus universitetas bendrai atliko tyrimus, susijusius su autonominių transporto priemonių naudojimu konteinerių logistikoje, ir gavo perspektyvių rezultatų.

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Projektas „Autonominės inovacijos terminalų veikloje“ (ANITA) pradėtas vykdyti 2020 m. liepos 1 d. Jo tikslas – įjungti visiškai automatizuotą sunkvežimį į elastingą konteinerių aptarnavimo procesą terminale ir ištirti šio sprendimo efektyvumą. Transporto priemonė buvo testuojama DUSS terminale Ulm Dornstadt, logistikos operacijų metu.

Trejus metus vykusio tyrimo metu projekto dalyviai sėkmingai parodė, kad pasirinkus autonominius sunkvežimius ir tinkamai juos integravus su infrastruktūra, kombinuotas kelių ir geležinkelių krovinių transportas taps efektyvesnis, elastingesnis ir lengviau planuojamas. Praktiniai bandomieji važiavimai parodė, kad efektyvumas gali išaugti net iki 40 proc.

„Rengdami autonominio vairavimo sistemas nuo pat pradžių susitelkėme ties konkrečiais logistiniais panaudojimais ir nauda klientui. Todėl vykdydami ANITA stengėmės ne tik vystyti automatizuotą vairavimą konteinerių terminaluose, bet ir kartu su mūsų partneriais pagreitinome šios technologijos skaitmeninį integravimą su logistikos procesu. Tik tokiu būdu ateityje galėsime prasmingai išnaudoti autonominių sunkvežimių privalumus, t. y. didesnis saugumas, didesnis elastingumas – ypač, kai trūksta vis daugiau vairuotojų – galimybė lengvai jungti su kitomis transporto šakomis ir, aišku, optimalus energijos vartojimo efektyvumas“, – pareiškė dr. Frederikas Zohmas, „MAN Truck & Bus“ tyrimų ir plėtros valdybos narys.

Intensyvūs bandomieji važiavimai su vairuotojais, atsakingais už saugumą, ir inžinieriais, užsiimančiais vystymu, ne tik suteikė įvairių žinių apie nuolatinį autonominio vairavimo funkcijos tobulinimą ir jo sąveiką su užduočių planavimu, bet ir leido paruošti terminalus integravimui su nauja technologija.

Skaitmeninimas dėl „intermodal“ pelningumo

Dr. Martinos Niemann iš „DB Cargo AG“ nuomone, kombinuotas transportas artimiausiais metais vystysis ir atliks svarbų vaidmenį transportui pereinant prie aplinkai saugių geležinkelių.

Norint tai pasiekti, sudėtingi procesai terminaluose turi būti patobulinti ir pagreitinti. Tai galima pasiekti tik toliau vykdant automatizavimą ir skaitmeninimą. ANITA projektas įspūdingai parodė, kaip gali atrodyti ateities terminalai. Autonominis sunkvežimis pasitvirtina realiose terminalų operacijose ir todėl gali ryškiai prisidėti prie kombinuoto transporto pelningumo“, – aiškina dr. Martina Niemann, „DB Cargo AG“ finansų, kontrolingo ir valdymo pasiūlymais valdybos narys.

Projekto pagrindas

Tam, kad autonominis sunkvežimis galėtų atlikti savo transporto užduotį konteinerių aptarnavimo srityje, turi turėti galimybę susisiekti su DB IS bazės ir DUSS terminalo infrastruktūra. Todėl pirmame projekto etape Fresenijaus universiteto mokslininkai išanalizavo esamus procesus, procedūras bei žmonių ir mašinų elgesį, ir perkėlė juos į skaitmeninę sistemą.

Sutarčių specifikacijų skaitmeninė kalba (CSL), parengta „Deon Digital“, tai universali kalba, padedanti aiškiai ir pilnai komunikuotis visoms bendradarbiaujančioms sistemoms. Tokiu būdu atsirado visa kelio planavimo sistema, siejanti transporto priemonę su terminalo DB IS ir DUSS IT sistemomis.

Prof. Christiano T. Haaso, Fresenijaus universiteto kompleksinių sistemų tyrimų instituto direktoriaus teigimu, sprendimas, tarsi universalus vertėjas, bendrauja visų heterogeninių sistemų kalbomis ir veda automatizuotą sunkvežimį per visą konteinerio aptarnavimo procesą.

Tai įvairialypė sistemą, kurioje ypač svarbi komunikacija, t. y. įvairūs dalyviai, pvz.: sunkvežimių vairuotojai, kranų operatoriai ar šakinių krautuvų operatoriai, naudojasi įvairiomis komunikavimo formomis, pavyzdžiui, kalba, gestai ir pan., ir tokiu būdu perteikia informaciją, kurią pristato kaip svarbią. Kadangi autonominių transporto priemonių atveju tai ne vairuotojas „kalba“ su dispečeriu, o sunkvežimis su duomenų bazėmis ar kitomis mašinomis, reikėjo sukurti skaitmeninę komunikavimo sistemą, t. y. tokią, kuri bus suprantama mašinoms, kad užduotis būtų įvykdyta“, – pareiškė prof. Haasas.

ANITA projekto sėkmė Ulm terminale, tai dar ne pabaiga.

„Tam, kad autonominės transporto priemonės taptų dar patrauklesnės, tęsiame darbus, susijusius su saugiu kliūčių nustatymu, norėdami pasiekti didesnius nuotolius ir didesnį greitį“, – patikino Hansas-Heinrichas Göttingas, „Götting KG“ vykdomasis direktorius.

Paantraštės